Vesta Šumilovaitė drauge su kūrybine komanda Keistuolių teatro žiūrovams neseniai pristatė dvi premjeras - rež. Justo Tertelio „Muzika 2“ ir rež. Agniaus Jankevičiaus „Čia ir dabar“. XIII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje, už Anos Mari Roš vaidmenį spektaklyje „Muzika 2“, V. Šumilovaitė buvo apdovanota kaip geriausia pagrindinio vaidmens aktorė.
Abiejuose spektakliuose įkūniji, nors ir ganėtinai skirtingus, bet labai stiprius moterų personažus. Kaip sekėsi juos kurti? Ar susidūrei su kokiais nors iššūkiais?
Šie mano kurti vaidmenys tikrai yra labai skirtingi, nors tarp jų galima surasti ir daug vienijančių temų, bendrų skaudulių. Tik Ana Mari Roš yra rafinuotesnė ir santūresnė, o Ingrid - laisva, plečianti savo ribas, ugninga asmenybė.
Kaip aktorei visas kūrybinis procesas buvo labai įdomus laikas, nes spektakliai buvo kuriami vienu metu. Su iššūkiais beveik visada daugiau ar mažiau tenka susidurti, ypač kai norisi personažus sukurti kuo įdomesnius ir įtaigesnius.
Girdėjau, kad Marguerite Duras pjesę, pagal kurią buvo pastatytas spektaklis „Muzika 2”, į Keistuolių teatro sceną atnešei ir režisieriui pasiūlei būtent tu, todėl man pasidarė įdomus tavo santykis su literatūra. Kokią ji vietą užima tavo gyvenime?
Taip, šią pjesę režisieriui pasiūliau aš, tuomet gavome finansavimą iš Kultūros ministerijos. Pjesė į mano pasaulį atėjo iš kūrybinio troškulio. Jaučiu, kad dabar yra laikas, kai noriu ir galiu daug padaryti.
Mūsų mokytojas Aidas Giniotis dar studijų metais mums visiems įdiegė, kad aktorius negali užmigti ir laukti, jis visuomet turi būti ieškojime ir atradimo džiaugsme. Taip teatre gimė spektaklis „Muzika 2“.
O be to literatūra yra neatsiejama nuo teatro. Ji sukasi ir kasdienybėje, ir darbe. Šiuo metu garsinu audioknygas. Ši patirtis leido susipažinti su tokia literatūra, su kuria be šios praktikos nebūčiau susipažinus ir tai atvėrė visai kitą pasaulį. Klajojant po tekstus gimė net trys poezijos programos, kurios įnešė naujų spalvų į mano kūrybą.
Galbūt galėtum įvardinti tris tau pačiai svarbiausias knygas?
Tai labai sudėtingas klausimas. Negalėčiau įvardinti konkrečių trijų knygų. Kiekviena knyga ateina tik tau skirtu laiku, kone prisiderinant prie tavųjų vidinių išgyvenimų. Juk būna, kad perskaitai knygą ir ji palieka tau tokį stiprų įspūdį. Žiūrėk, po kurio laiko vėl ją imi skaityti ir supranti, kad „išaugai“ šį kūrinį, kad jis tavęs nejaudina.
Šiuo metu skaitau apie raidos psichologiją. Visada šalia dar būna kokia nors poezijos knyga.
Comentarios