Ieškoti
  • Cikados

Justė Kuliešaitė | „Atminties ekranai“ | „AP galerija“

Mene intuityviai ieškome emocijų, kurių ilgimės, ar kurios mums yra artimos. Kūryba, kaip ir sapnai – tarsi laidininkas tarp išorės bei vidaus. Tai galingas įrankis, išjudinantis mumyse užslopintus išgyvenimus, primenantis svarbias, bet galbūt šiek tiek primirštas vertybes.

Apie minčių galią, prisiminimus ir žmonių ryšius jau vasario 15 d. – kovo 13 d. žiūrovams „AP galerijoje“ pristatoma grafikės Justės Kuliešaitės litografijų paroda „Atminties ekranai“. Tai antroji jaunosios kartos menininkės personalinė paroda, kurioje eksponuojami pastarųjų keturių metų kūriniai.

Grafikė Justė Kuliešaitė
Grafikė Justė Kuliešaitė

Kūryba nuo akmens


Justė Kuliešaitė parodiniame gyvenime dalyvauja palyginus neseniai, nuo 2015 metų. Dar studijuodama grafiką Vilniaus dailės akademijoje autorė susidomėjo spalvotąja litografija bei tapo viena iš nedaugelio kūrėjų, pasirinkusių šį technologinį kelią.

Akmuo, vanduo ir dažai – regis, viskas, ko reikia, kad gimtų ant popieriaus atspaustas piešinys, kartais taip primenantis tapybą, akvarelę. Tačiau dėl šio raiškos mišrumo, spaudžiamų sluoksnių gausos litografijos lengvumas yra tik paviršinis.

„Litografija mane sužavėjo ne tik dėl plačių meninių galimybių, bet ir dėl paties organiškumo. Akmenyje slypi daugybė metų istorijos. Prieš mane jį naudojo kažkas kitas, po manęs galbūt jis atiteks mano vaikams, anūkams. Jis ir filosofiškas, ir alchemiškas. Už litografijos atradimą visada liksiu dėkinga savo dėstytojai, doc. Jolantai Mikulskytei“, – apie pasirinkimą dirbti su litografija pasakojo J. Kuliešaitė.

Kūrimo procesas reikalauja gero technologinio išmanymo, nes vieno paveikslo kompozicija yra sluoksniuojama tarsi minčių dėlionė.

„Ant akmens sukuriu vieną piešinio sluoksnį, jį ėsdinu rūgštimi ir perkeliu preso pagalba ant popieriaus. Vėliau akmenį turiu paruošti iš naujo – nušveisti, kad jis vėl atstotų tuščią popieriaus lapą. Vieną kūrinį gali sudaryti nuo 4 iki 18 sluoksnių, kol pasiekiu galutinį rezultatą su visais figūriniais elementais ir spalviniais perėjimais“, – apie technologiją pasakojo menininkė.

Justė Kuliešaitė „Atminties ekranai“
Justė Kuliešaitė „Atminties ekranai“

Jaunos autorės kūrybos tiražai nedideli, o jei pasiekiama 14 atspaudų, tai dėl noro eksperimentuoti, mat kiekvienas atspaudas, nepaisant panašumo, yra unikalus ir truputį kitoks. Grafikės teigimu, tokia kūryba reikalauja kruopštumo, bet yra ir intuityvi bei primena rašymą. Tik rašydamas po truputį grynini mintį, ne visada žinai, kur ji prives.


Peizažai, įkūnijantys žmones


„AP galerijoje“ pristatomoje J. Kuliešaitės parodoje „Atminties ekranai“ žiūrovai susipažins su 2018-2022 metų kūriniais. Litografijos lakštuose, kaip ir visoje grafikės kūryboje, gausu gamtos, peizažų, persipinančių su siurrealiais motyvais. Veidai, erdvėje skrajojančiomis žuvys ir augalai, abstrahuotos tuščios plynės ir kalnai tampa atminties alegorijomis, simboliškai menančiomis žmones iš praeities.

Kuliešaitės kūryboje svarbus pasikartojimo momentas, atminties kintamumo ir fiktyvumo tema. Kartojasi ne tik vandenų, skrajojimo motyvai, bet ir tam tikrų paveikslų visuma. Tai atspindi ir menininkės, nuo 2021 m. toliau tęsiančios studijas meno terapijos srityje Vilniaus universitete, susidomėjimą psichologija. Trumpi prisiminimai užsifiksuoja žmoguje ir bėgant metams išnyra tam tikrais pasikartojančiais fragmentais. Tačiau atminčiai silpstant net ir jie po truputį kinta, žmogui nesąmoningai prikuriant naujų detalių.

Justė Kuliešaitė „Atminties ekranai“
Justė Kuliešaitė „Atminties ekranai“

„Atminties ekranai – tai lyg vaizdai iš praeities, vaikystės, sapnų, pasakų. Kurdama šiuos kūrinius galvojau apie žmones, kurių netekau, kurie man buvo reikšmingi. Senelio pasakos ir pasivaikščiojimai gamtoje, tėčio figūra, augimas su sese dvyne... Vaikystės pasaulis buvo labai magiškas. Daug laiko leisdavome senelių name Viduklėje, prie šalia esančios pelkės ir upės. Nors senelių nebėra, prieš metus įsigijau „Erasmus Sutter“ litografijos stakles ir jų name įsirengiau dirbtuves. Vanduo mane traukia, ramina. Ieškau jame atspindžių, įkvėpimo, nes jis primena mistinį veidrodį, tarsi jame būtų kitas pasaulis“, – kalbėjo J. Kuliešaitė.


Justė Kuliešaitė (1995) savo kūrybinį kelią pradėjo dar gimnazijoje, pasirinkus kursus pas menininkus Marijų Piekurą, Arvydą Pakalką. 2019 m. Kuliešaitė įgijo bakalauro, o 2020 m. magistro laipsnį VDA grafikos katedroje Vilniaus fakultete. Tais pačiais metais autorė nusprendė siekti antro magistrantūros laipsnio ir įstojo į meno terapiją LSMU, o 2021-aisiais perėjo į VU. Studijuodama VDA aktyviai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse su Japonijos, Kinijos ir Suomijos menininkais, stažavosi „Glasgow Print Studio“ Škotijoje. 2021 m. atliko praktiką Austrijoje. 2018 m. už kūrybą suteikta Vytauto Jurkūno premija.


Teksto autorė Kamilė Pirštelytė


Paroda „Atminties ekranai“ eksponuojama vasario 15 d. – kovo 13 d. „AP galerijoje“ (Polocko g. 10, Vilnius). Atidarymo renginys vasario 19 d. 16 val.