Search

Būties dekonstrukcija

Tekstas: Emilija Blockutė

Nuotraukos: Aušra Volungė


Spalio 3-ią dieną galerijoje „RA“, Vilniuje, pristačiusi debiutinę solo tapybos abstrakcijų parodą „Būties dekonstrukcija“. Jolanta Vareikaitė sujudina itin jautrias žmogaus patirties stygas. Jaukią parodos atidarymo atmosferą papildė improvizacinis garso performansas, kurį atliko Haroldas Parulis (klarnetas), Simonas Kaupinis (Tūba), o visus lankytojus lydėjo itin jautrus tapytojos ryšys ne tik su eksponuojamais darbais, tačiau ir visais, atvykusiais susipažinti. Apie tai, kas slypi po pavadinimu „Būties Dekonstrukcija" ir kaip gimė galerijoje pristatyti darbai - Emilijos Blockutės apžvalgoje.


Menininkės Jolantos Vareikatės darbai, eksponuojami debiutinėje parodoje Pranciškonų g. 8, Vilnius „Būties dekonstrukcija“ suteikia žiūrovui galimybę pamiršti stereotipinį požiūrį, dekonstruoti save ir sugrįžti į dabartinės visumos pradžią.


Abstrakcijos mene nėra vaizduojamojo materialaus objekto, juo tampa ne regimieji tikrovės vaizdai, o vidinis žmogaus nuotaikų, potyrių pasaulis. Tai galima pastebėti iš kūrinių pavadinimų, štai paveikslo „Žengiant iš materialaus pasaulio“ nurodo žiūrovui kelio ar žiūrėjimo kryptį. Stebinčiajam privalu atsisukti į vidinį – savo ar kito – pasaulį.


Jolantos Vareikaitės abstrakcijose paliekamas neatsakytas klausimas: „Kas čia pavaizduota?“, nors kartais atsakymus pasufleruoti gali darbams suteikti vardai, kaip aptarta anksčiau. Bandymai įžiūrėti tai, kas amžiams pasiliko drobėje, gali priminti vaikystę – debesų stebėjimą ir bandymus pamatyti kažką primenančius siluetus. Dažniausiai tokiuose spėliojimuose žiūrovas susitinka su matomu paveikslo atspindžiu savo viduje.


Darbų visuma įrodo parodos pavadinimo esmę ir svarbą, priverčia dekonstruoti save, savo būtį ir įsitikinimus, kviečia sugrįžti ne tik į vaikystę, bet ir apsilankyti visa ko pradžioje, galbūt iš naujo sudėlioti savo būvį. „Vis dar ieškau žmogaus gyvenimo prasmės“ duoda toną egzistencialistinėms mintims, tai – lyg savotiškas sielos maištas prieš dabartinę pasaulio sanklodą stiklo amžiuje, kai dekonstrukcijos baimė (plačiąja prasme) veikia kiekvieną ne tik kultūrinėje, bet ir politinėje, socialinėje plotmėse.



Paveikslai „Nekaltame žydėjime“ ir „Šalto vėjo gūsis, prasispraudęs pro atvirą langinę“ – tai alegorija į archajinį gamtos pasaulį kaip visko, ką dabar turime, ir kas esame pradžią. Tai skatinimas atrasti prarastos harmoningos santvarkos, iš kurios kilome, dalį savyje. Kūriniai „Siekiant nepažįstamo“, „Susitaikymas“ intymiai ir lyriškai pasakoja (o gal net šnabžda) žiūrovui išgyvenimus kaip išpažintį. Asmeninė jausminė autorės išraiška, užfiksuota šiuose darbuose, vienu ar kitu pavidalu pažįstama kiekvienam žiūrovui. Individualūs išgyvenimai čia sujungiami į kolektyvinę vieno jausmo patirtį, kuri leidžia dekonstruoti ir sugrįžti į žmonių tarpusavio santykių pradžią.


Ne tik abstraktaus ekspresionizmo dvelksmas, bet ir spalvos leidžia šifruoti pradinį autorės jausmą. Dažų tonai varijuoja nuo pilkšvai baltos ryto rūko iki istoriniame kontekste aristokratiškos purpurinės, galimai pranašaujančios pabaigą ar naują pradžią. Trijų darbų cikle „Etiudai“ autorė spalvomis pasakoja istoriją, kuri užgimsta mėlyna – gyvybės, vandens – spalva, o tašką padeda rausvi atspalviai. Tarpusavyje subtiliai besiliejančios spalvos kuria jausminę darną.



Parodoje eksponuojamus paveikslus galima suskirstyti į dvi grupes pagal jų atlikimo techniką – tapyti akrilu arba pasitelkta mišri technika, kuri neturi ribų: menininkė savęs nevaržo ir tapydama gali naudoti tušą, pasteles, spalvoti delnai išduoda ir tapybą pirštais, matomi ir Jackson Pollock varvinimo tapybos technikos elementai.


Autorė kalbėjo: „Pasiimu teptuką, atsisėdu prie darbo ir manęs tiesiog nebėra, aš nieko nevaldau“ – tiek pačiame kūrybos procese, tiek tapyboje pastebimas jausminis akimirkos įspūdis. Žmogaus individualumas ir jo emocinis pasaulis J. Vareikaitės kūryboje reikšmingesnis už objektyvią tikrovę.


Matome, kad kiekvienas paveikslas savitas – skiriasi darbo atlikimo technikos, pasakojama istorija, tačiau juos visus jungia jausminis gylis ir emocinis krūvis. Tapybos darbų pakviestas atsigręžti į pradžią žiūrovas paliekamas smalsauti: „Kur nuves kiti jaunosios menininkės J. Vareikaitės darbai?“.


Abstrakcijų vizualinė kelionė vyks galerijoje „RA“ (Pranciškonų g. 8, Vilnius) iki spalio 30-os dienos.

Galerijos darbo laikas: II-V 13-18 VI 13-16