Ieškoti
  • Cikados

Elas Ramanauskas: „Vienintelis ryšys, kuris mane žavi, yra tik tarp žmonių“

Herojus atrandantis ir istorijas kuriantis Elas Ramanauskas įkvėpimo laukia kantriai. Nesvarbu, ar jo reikėtų naujam pasakojimui žurnale, ar kasdieniame gyvenime. Laisvalaikio žurnalų „Lamų slėnis“ bei „Lamų slėnis MAN“ kūrybos vadovas ir leidėjas meno kurti istorijas temą pradėjo nuo pasirinkto MO kolekcijos kūrinio.

Elas Ramanauskas. Mo Muziejus

Aktualijos iš „Viešbučių kambarių“


Elui, įprastai dalykus darančiam spontaniškai, MO kolekcijos kūrinio pasirinkimas buvo lygiai toks pat: „Muziejaus saugykloje mačiau ne vieną savo mėgstamų tapytojų darbą, bet išsirinkau šį, kadangi jis stipriai surezonavo su laikmečiu ir idėjomis, ties kuriomis esu šiuo metu.“

Svečias išsirinko tapytojos Patricijos Jurkšaitytės paveikslą iš ciklo „Viešbučių kambariai“, nutapytą 2010 metais. Jame pavaizduotas tuščias, sterilus viešbučio kambarys, kurio gyventojai tarsi eliminuoti, Elui kelia asociacijų ir su šių dienų aktualijomis, kai daugelis vietų mieste – uždarytos, jose palikti tik žmonėms priklausantys daiktai.

Kita vertus, pasirinktą kūrinį galima įvardyti ir kaip priešpriešą Elo leidžiamam žurnalui „Lamų slėnis“: P. Jurkšaitytės paveikslas disonuoja su Elo leidžiamu leidiniu, kuris yra pilnas gyvenimo, erdvių, žmonių, istorijų.

„Šiuo metu stipriai galvoju apie sentimentus. Aš manau, kad jie visada susiję su žmonėmis. Būtent žmonės paverčia daiktus ar vietas sentimentaliais, kurie pradeda jiems kažką reikšti. Vienintelis ryšys, kuris mane žavi, yra tik tarp žmonių“, – apie sentimentų prasmę šių dienų kontekste ir autentišką ryšį tarp žmonių pasakoja kūrėjas.


Istorijos, vertos laukimo


„Šiuolaikinė medija nemėgsta laukti. Ji mėgsta greitį, sensaciją, blizgesį. O istorijų dažnai reikia palaukti. Kartais pamatai, kad šiuo metu tam tikra istorija kol kas nejuda – ir tu lauki“, – apie lėto laukimo kuriant pasakojimus svarbą pasakoja E. Ramanauskas.

Kartais pasitaiko, kad laukti paskatina ir pats istorijos herojus: „Būna, žmogus pasako: „Aš tik po metų galėsiu kalbėti“, ir tai yra nuostabu. Aš sveikinu tuos žmones ir labai juos gerbiu, kad jie nepuola čia ir dabar“.

E. Ramanauskas pasakoja, kad vienintelis filtras, padedantis jam rūšiuoti informacijos srautą ir atpažinti vertingą istoriją, yra patirtis: „Iki tol aš daugybę metų tiesiog vartojau labai daug turinio. Klydau sprendimuose, kas yra geras turinys, kuris – blogas. Ilgametė patirtis – vienintelė, kuria pasitikiu.“


Gera istorija – ar įmanoma ją apibrėžti?


Pasak Elo, geros istorijos apibrėžimo nėra: „Istorija turi turėti pradžią, dėstymą, pabaigą, bet tai nereiškia, kad pagal tai galima papasakoti viso pasaulio istorijas. Jų yra labai įvairių: istorija gali būti labai trumpa – papasakota vienu sakiniu, viena pastraipa, arba gali būti papasakota per kelis žurnalus.“

„Man gera istorija yra ta, kurioje aš kažką sužinau – kuri palieka manyje keistą klausimą. Atsakymai ne tokie įdomūs, kaip klausimai. Atsakymus mes patys randame“, – apie asmeninį gero pasakojimo suvokimą kalba E. Ramanauskas.


Renkasi ne kūrybingumą, o rutininį darbą


Elas netikėtai pastebi, kad kūrybingumas šiandien yra pervertintas: „Kūrybingumas tapo tarsi įkvėpimo ieškojimas. Kiekviename procese jis yra kaip panacėja kokiai nors problemai išspręsti. Problemos mėgsta ne tik kūrybingą sprendimą – jos mėgsta rutininį, techninį darbą.“

„Kad ir kaip tai keistai skambėtų, per kartojimą aš atrandu daug didesnę laisvę negu nuolatiniame kūrybingumo ieškojime“, – teigia kūrėjas.

„Mūsų kasdienybėje yra labai daug pertekliaus: įvairių daiktų, pasakojimų, pridėtinių verčių, sprendimų. Kiekvieną minutę, kurią praleidžiame savo kūryboje ar darbe, mes norime vis naujo ir naujo įkvėpimo, vis naujo sprendimo. Jo ieškome pinterestuose, instagramuose, tviteriuose, tiktokuose. Jie tarsi pasigrobia dalį mūsų laiko, kūrybingumo“, – į pertekliaus vaidmenį visose gyvenimo srityse, net kūryboje ir mene, atkreipia dėmesį Elas.


Rekomendacijos karantino metu


Šiuo metu vėl turime laikytis namų režimo, taigi Elas Ramanauskas siūlo keletą asmeninių atradimų ir pasiūlymų prasmingam karantinui. Dvi sritys, kuriomis kūrėjas domisi labiausiai – kinas ir knygos.


Kinas. Žvelgiant į kino repertuarą, Elas kviečia šiek tiek pabėgti nuo Europos, nuo Vakarų kultūros: „Iš filmų labiausiai rekomenduočiau pasižiūrėti ką nors iš rytų – korėjiečių, japonų kinematografiją. Ten aš atrandu labai daug nuostabaus, įdomaus filosofinio turinio, kurio man pastaraisiais metais labai stigo.“


Knygos. Įdomu tai, kad daug skaitančiam Elui rekomenduoti knygą laisvalaikiui būtų gana sudėtinga, kadangi šiuo metu kūrėjas daugiausia skaito mokslinę literatūrą. „Domiuosi viskuo: kvantine fizika, dalelių ir super-mažų dalelių fizika, chemija, žmogaus elgesio antropologija, mikropasauliu. Keistas derinys, bet aš jame atrandu gėrio“, – apie netradicinių skaitinių malonumą pasakoja E. Ramanauskas.

Taip pat Elas taikliai pastebi – nors pastaruoju metu esame išsiilgę tolimesnių kelionių, keliauti galima ir knygomis: „Pačios geriausios mano kelionės yra knygose. Kelionės knygomis yra visai kas kita, todėl aš tuo labai mėgstu dalintis ir tai daryti. Knygos – mano langas į pasaulį.“

Svarbiausia E. Ramanausko rekomendacija skaitymo mylėtojams: „Nors įvairiausi šaltiniai rekomenduoja vieną ar kitą knygą, mano patarimas būtų ieškoti jų savarankiškai.“


Visas pokalbis su Elu čia: https://youtu.be/EbQ0exapI0Q