Ieškoti
  • Cikados

Ernestos Balnytės instaliacija „Mirties triukšmas“ Šv. Jono gatvės galerijos požemiuose

Nuo 2021 m. birželio 17 d., ketvirtadienio, Šv. Jono gatvės galerijoje esančiuose požemiuose (Šv. Jono g. 11, Vilnius) veikia Ernestos Balnytės mozaikos ir garso instaliacija „Mirties triukšmas“.

Ernesta Balnytė: Mirties triukšmas – kaulinė mozaika. Siekiu vizualaus baltojo triukšmo, kurį diktuoja pasirinktos medžiagos – kaulo – krūvis. Naudoju gyvulių kaulus, kuriuos nuo mėsinėjimo iki laikymo perokside balinimui, ruošiu pati. Procesas yra mozaikos nebylus svoris, kuris man lieka pilnai pažįstamas, žiūrovui numanomas, jam rodau „švarų produktą“. Siekiu išsivalyti ir išvalyti. Keliu sau klausimus apie baigtį, primityvumą, apie gyvūną, kuris esu ar nesu, baimę nežiūrėti į savo tamsiąsias puses, patogaus būvio sąmoningą atsisakymą dėl gijimo. Kaip netobulos ir aršios vidaus pusės persipynusios su gerosiomis? Skausmą, siekius ištrūkti iš kančios. Kaip tyla gali jungtis su triukšmu, o tuštuma su perpildymu, kas slepiasi trikdžiuose? Mąstau apie purvo ir švaros sąjungą, kaip viena neegzistuoja be kito. Apie dvi puses – spindinčią ir suteptą. Tylą ir prieš ją stovintį triukšmą.

Ernesta Balnytė. Kaulai. Proceso dokumentacija
Ernesta Balnytė. Kaulai. Proceso dokumentacija

Nesiekiu nieko gelbėti ar keisti, tik save. Šoką, kurį aš noriu sukurti, sumažinu iki tylios nerimasties, kuri kyla dėl baigtinės darbo formos, kurios dalių visuma neturi nuorodų į anatomiją, todėl nebėra atskirties tarp gyvulio ir žmogaus kaulų simbolikos. Tai pasiekiau per ilgą, varginantį darbą, per malonumo atsižadėjimą uždarytoje erdvėje. Šoko toli ieškoti nereikia, nebūtina taškytis kraujais baltame kube, jis aiškiai matomas kasdienybėje – savižudybių mastai, smurtas, neapykanta, ligos egzistuoja labai arti. Problema tame, jog problemos pasidaro normalumu, kaip pirminis pandeminis šokas virto kasdienybės faktu. Lieka tik kraupus, neaiškus zvimbesys.

Ernesta Balnytė. Kaulai. Proceso dokumentacija
Ernesta Balnytė. Kaulai. Proceso dokumentacija

Darbe atlikau veiksmus, kurie tapo tarsi nuolatine, beveik metus trukusia laidotuvių procesija. Valiau mėsą nuo kaulo, trupinau jį iki kristalo. Valiau ir skaldžiau save, narpliojau save, kad galėčiau sudėlioti iš naujo. Bandyčiau kasdien ir kasnakt prisijaukinti baigties neišvengiamybę. Objektas, kurį pasirinkau, yra fizinės mirties įrodymas ir simbolis, kurį naikinau. Dekonstruodama kaulų anatomiją, siekiau sukurti tarpinį variantą tarp dulkės ir formos. Palikdama tik dalinį kaulo atpažįstamumą, bandžiau sukurti tykiai akis badančią visumą. Priimti daiktu virtusią gyvastį. Susitaikyti su baime virsti tik daiktu, miltais, pelenais. Baime, jog mylimieji išnyks dalelėmis. Valiau tam, kad susitaikyčiau ir susitikčiau.


Ernestos Balnytės instaliacija „Mirties triukšmas“ Šv. Jono gatvės galerijos požemiuose vyks iki liepos 3 d. Parodos lankymas – nemokamas.


Galerijos darbo laikas: II-V 12-19 val., VI 12-16 val.