Ieškoti
  • Cikados

Irmos Leščinskaitės kūrybos paroda „Tikrovės šešėlių atvaizdai“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Vasario 19 d., penktadienį, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) be atidaromojo renginio pradėjo veikti menininkės Irmos Leščinskaitės tapybos, objektų ir instaliacijų paroda „Tikrovės šešėlių atvaizdai“. Lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą per vitrininius galerijos langus.

Menininkė Irma Leščinskaitė
Menininkė Irma Leščinskaitė

Irma Leščinskaitė: „Nuolatinė autorefleksija yra natūrali moderniojo meno būsena ir būtina jo egzistavimo sąlyga. Menas gali išlikti tik kaskart iš naujo apmąstydamas savastį, santykį su tikrove ir savo paties vietą joje. Menui apibrėžti sąvajį tikroviškumą – reiškia suvokti, kada ir kiek jis dar yra menas, o kada toks nebėra ir virsta kažkuo KITU, arba ne-Menu. Tai ypač aktualu dabar, kai atėjo didžiulės pasaulio ir žmonių gyvenimo pervartos laikas. Paroda turi priminti, kad menui nepavyks išvengti akistatos su grįžtančiomis nesekvestruotomis patirtimis.

Irma Leščinskaitė „Tikrovės šešėlių atvaizdai“
Irma Leščinskaitė „Tikrovės šešėlių atvaizdai“

Abstraktaus stiliaus paveikslai, instaliacijos ir objektai, atspindintys įvairiausias žiūrovų galimas susikurti prasmes, susitinka su šiurkščiais, kasdienybėje tik atliekančiais funkcionalias paskirtis, todėl išprasmintais daiktais (statybiniai pastoliai, smėlio vamzdeliai, silikoninė guma, transportavimo juostos ir t.t.). Prasmių lavina užgriūvantys tapybos darbai alsuoja estetinės prasmės pertekliumi. Į instaliacijos kompozicines jungtis įtraukti jusliškai spinduliuojantys savo esatį paprasti daiktai savo banalumu nebyliai liudija prasmės prarastį. Paveikslai ir daiktai (objektai) privalo susitikti uždaroje parodos erdvėje kaip dvi netikrovės, žadančios ir skelbiančios Tikrovės viltį. Be akistatos su išprasmintų daiktų gyvu šiurkštumu nebūtų įmanoma suvokti, kad paveikslo prasmės nėra tikros, nes dėl jų perteklinės ir neišsenkamos gausos jos nebeturi prasmės. Tik paveiksle kunkuliuojantis ir iš jo trykštantis nutikrovintų prasmių fontanas leidžia atpažinti ir prisiminti netikroviškumo tuštumą, kurią sukuria daiktą nutikrovinantis prasmės stygius.“

Irma Leščinskaitė „Tikrovės šešėlių atvaizdai“
Irma Leščinskaitė „Tikrovės šešėlių atvaizdai“

Ignas Kazakevičius: „Irma niekada nedirbo à la prima tiesiogine to žodžio prasme. Ankstesniais etapais atrodė, kad kiekvienu tapybos seansu ji tarsi siekia perrašyti, užkloti naujais faktais asmeninę istoriją, atveriant ir gesinant realybės properšas. Per ilgą tapymo, kompozicijos formavimo laiką svarbiausiu kriterijumi tampa kokybės, t. y. estetinės harmonijos, kompozicijos skaičiavimo, kategorija. Darbuose nebelieka pirminio intuityvaus ir emocinio jausmo, jie transformuojasi, kol išsikristalizuoja į formos, spalvos kompozicinius junginius, informacinius vienetus sudarančias struktūras. Gretinant kontrastus, autorės teigimu, gali atsiverti tikrumo prošvaistės, kuriose šmėžuoja blausūs, išnykusių, bet žmogaus atmintyje vis dar gyvų tikrovės vaizdinių šešėliai.“


Irmos Leščinskaitės kūrybos paroda „Tikrovės šešėlių atvaizdai“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki kovo 9 d.