Ieškoti
  • Cikados

Ką verta žinoti renkantis dizaino studijų kryptį? 


Prasidėjus intensyviam ruošimuisi brandos egzaminams, didžioji dalis šalies moksleivių planuoja savo ateitį ir renkasi iš plataus studijų sąrašo. Kur studijuoti būsimam dizaineriui, norinčiam įgyti šiai profesijai būtinų įgūdžių? Lietuviško dizaino sklaida Lietuvoje ir užsienyje besirūpinanti organizacija Lietuvos dizaino forumas apžvelgia Lietuvos universitetų bei kolegijų siūlomų dizaino studijų spektrą ir kalbina profesionalius dizainerius, studijavusius šalies mokslo institucijose.


Šiandien dėl inovacinių ir technologinių pokyčių (nuo 3D spausdintuvų iki dirbtinio intelekto) kyla daugybė gamybinių bei kūrybinių klausimų ir tarpdisciplininių gebėjimų poreikis. Tai įgūdžiai, kuriuos būtų sunku automatizuoti, tad svarbu ugdyti profesionalus, turinčius socialinį suvokimą, mokančius vizualizuoti, gebančius analitiškai ir kūrybiškai mąstyti. Būtent šių įgūdžių būsimieji dizaineriai gali įgyti daugiau nei dešimtyje Lietuvos mokymo įstaigų, siūlančių aukštąjį dizaino išsilavinimą.


Dizaineriai prisideda ne tik prie vizualinės produkto ar paslaugos dalies, jie kuria vartotojų patirtis, mobiliųjų programėlių dizainą, sprendžia technines ir socialines problemas. Kiekvienas objektas mūsų kasdienybėje, prekių pakuotės, drabužiai, elektroniniai prietaisai – visa tai ir daug daugiau buvo sukurta su dizainerių pagalba. Dizainas – tai įrankis, leidžiantis išspręsti daugumą pasaulį kamuojančių problemų (nuo pasaulinio atšilimo iki buityje naudojamų objektų funkcionalumo). Dizainas – tai tarptautinė profesija, leisianti jums dirbti bet kurioje pasaulio šalyje.


Lietuvos dizaineriai, studijavę šalies aukštosiose mokyklose, sėkmingai dirba Lietuvos ir užsienio kompanijose, dizaino studijose, reklamos agentūrose. Taip pat steigia asmenines dizaino įmones arba dirba laisvai samdomais dizaineriais. Kalbintų kūrėjų patirtis rodo, kad studijuojant dizainą svarbu ne tik pasisemti techninių žinių, bet ir susiformuoti tinkamą požiūrį į kūrybą, gebėjimą analizuoti aplinką ir jos poreikius. Tai itin tinkama specialybė kūrybingiems jaunuoliams, mėgstantiems spręsti problemas, analizuoti žmonių įpročius, siekiantiems geriau suprasti aplinką ir panaudoti savo netradicinį mąstymą.


Lietuvos dizaino forumas kalbina žinomas Lietuvos dizaineres, kurios pasakoja apie savo studijų patirtį, įspūdžius ir tai, kaip pasirinktos dizaino studijos padarė įtaką jų profesiniam keliui.



LDF: Ką norėjote studijuoti ir kas pastūmėjo pasirinkti dizaino kryptį?

Mados dizainerė Liucija Kvašytė: „Baigiau mados dizaino bakalaurą ir magistrą Vilniaus dailės akademijoje, o šiuo metu ten studijuoju dizaino doktorantūrą. Tuo metu, kai stojau mokytis, Lietuvoje dar nebuvo tokios didelės drabužių pasiūlos, paaugliams buvo daug sunkiau rengtis madingai ir sekti naujausiomis tendencijomis. Mano motyvacija studijuoti mados dizainą kilo iš noro atrodyti originaliai. Taip pat esu iš menininkų šeimos, tad meną visada mačiau kaip perspektyvų, požiūrį plečiantį ir lavinantį dalyką.“


Interjero dizainerė Vaida Kandratavičiūtė: „Tiek bakalauro, tiek magistro studijas baigiau Vilniaus Dailės akademijoje. Bakalauro studijoms rinkausi interjero dizainą. Kodėl ši specialybė? Iš tikrųjų, tai yra gana įdomi istorija. Devintoje klasėje, kai prasidėjo profiliavimas, mokiausi sustiprintą ekonomiką ir mano klasė buvo profiliuota ekonomikai. Tik vienuoliktoje klasėje pamaniau, kad norėčiau studijuoti menus. Nors jau anksčiau buvau baigusi dailės mokyklą, niekada savęs nemačiau kaip menininkės. Vis dėlto gyvenimas mane nuvedė į menų sritį ir dabar neįsivaizduoju savęs niekur kitur. O dizaine ekonomikos, vadybos, verslumo, psichologijos yra labai daug – tai itin plati sritis.“


LDF: Kas labiausiai įsiminė studijuojant dizainą?

Grafikos dizainerė Dalija Kaukėnaitė: „Man labai patiko studijuoti. Rinkausi grafikos komunikacijų dizaino studijas Vilniaus dizaino kolegijoje ir iki šiol šiuo pasirinkimu džiaugiuosi – šviesiai prisimenu studijų metus ir mokymo įstaigoje vyravusią teigiamą atmosferą. Studijuodama jaučiausi, kad galėjau kurti viską, kas man rūpėjo. Dėstytojai buvo ne vadovai, o padėjėjai, palaikantys mūsų idėjų įgyvendinimo procesą. Jau prieš stodama studijuoti buvau susidomėjusi leidinių dizainu. Mane dėstytojai skatino to imtis ir nieko nebijoti. Manau, kad nepatyrusiam žmogui, ką tik baigusiam mokyklą, labai svarbu gauti padrąsinimą nebijoti eksperimentuoti ir įgyvendinti savo idėjas - nepalikti jų tik eskizų knygelėje.


Dizainerė Evelina Kudabaitė: „Studijuojant produkto dizainą Vilniaus dailės akademijoje, man labiausiai patiko studijų aplinka. Jaučiausi ne lankanti paskaitas, o leidžianti laisvalaikį su tikslu. Studijų metu vyravo laisva atmosfera. Visi jautėmės kaip šeima – tiek studentai, tiek dėstytojai. Nebuvo atskirties, nors, žinoma, vyravo ir tarpusavio pagarba. Daug naudos davė ir visos dirbtuvės. Tai man buvo pati mėgstamiausia studijų dalis – kurti realų produktą, maketuoti, konstruoti, dirbti su personalu. Studijuodama tikrai jaučiau visišką laisvę vystyti savo asmeninę kūrybinę viziją ir kartu turėjau daug suteiktų techninių galimybių tai kūrybai įgyvendinti.“


Mados dizainerė Liucija Kvašytė: „Aplinka, į kurią patenki studijų metu, labai formuoja. Ji padeda ne tik išlaisvėti, bet ir labiau suprasti kultūros bei meno procesus. Galvodama, kodėl studijų metais man nutiko vieni ar kiti dalykai, kodėl priėmiau tam tikrus kūrybinius sprendimus, suprantu, kad daugumai jų įtaką padarė ta aplinka. Juk studijų vieta tampa tavo maža socialine erdve. Ten ne tik kuri, bet ir eksponuoji savo darbus, vos ne gyveni, mokymo įstaigoje praleidi bent šešiolika savo paros valandų.“


E. Kudabaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

LDF: Kokiais būdais akademinė aplinka padėjo atverti duris į sėkmingą karjerą?


Dizainerė Evelina Kudabaitė: „Visuomet buvome skatinami dalyvauti konkursuose. Beveik kiekvieną semestrą vykdavo vidiniai konkursai, per kuriuos ateidavo ir realios rinkos užsakovų. Tai būdavo motyvacija judėti, gaudavome simbolinius laimėjimus. Baigę studijas, su kolegomis važiavome į Londono dizaino savaitę. Ten dalyvavome su savo stendu. Tai buvo didžiausias pasirodymas užsienio rinkoje – susirinkome daugybę kontaktų ir sulaukėme didelio susidomėjimo.“

Interjero dizainerė Vaida Kandratavičiūtė: „Mano profesinis kelias prasidėjo dar studijų metais. Pradėjau dirbti būdama antrame kurse. Tuomet įsidarbinau baldų salone, kuriame projektavau baldus. Tai man davė labai daug žinių, kurios iki dabar yra vertingos mano profesiniame kelyje. Vėliau šis darbas atvėrė duris į architektų studiją, kurioje iš pradžių dirbau prie mažų projektų, o vėliau perėjau prie didesnių. Savo interjero dizaino studiją įkūriau tik prikaupusi daug patirties ankstesniuose darbuose. Vienareikšmiškai dizaino studijos man atvėrė galimybę jau antrame kurse įsidarbinti kryptingai, nes turėjau tam reikalingus projektavimo pagrindus. Teoriją, kurios mokydavausi akademijoje, man pavykdavo praktiškai pritaikyti savo darbuose. Nuo studijų pradžios neteko dirbti jokių kitokių darbų, tik projektavimo.“


L. Kvašytė. Donato Stankevičiaus nuotrauka

Mados dizainerė Liucija Kvašytė: „Be konkrečių žinių, kurių gavau per paskaitas, aš tapau Lietuvos dizaino bendruomenės dalimi ir įgijau daugybę naudingų kontaktų. Jau nuo pirmo pusmečio mokymo įstaiga mus skatino dalyvauti konkurse Rygoje. Ten gaudavome sveikos konkurencijos, pamatydavome, kaip dirba kitos mokyklos. Vėliau išvykau į Ispaniją per „Erasmus“ mainų programą, o dar vėliau į stažuotę Islandijoje, dalyvavau daugybėje konkursų. Visos šios patirtys intensyviai ugdė mane kaip kūrėją. Galbūt niekur nesimokant irgi įmanoma patekti į tokius dalykus, tačiau tai yra daug paprasčiau, kai studijuoji kokioje nors mokykloje, kuri turi strateginių kontaktų su platesniu lauku. Be to, mano sėkmė prasidėjo tuomet, kai bakalauro studijų baigiamojo darbo kolekcija buvo atrinkta dalyvauti Jaunojo dizainerio parodoje. Tai buvo kertinis momentas, kai buvau plačiau pastebėta, dalyvavau „Mados infekcijoje“, pradėjo rastis įvairiausių kolaboracijų ir darbų.“


Būsimos studijų vietos besižvalgantys abiturientai gali rinktis iš daugiau nei dešimties aukštųjų mokyklų ir daugybės dizaino sričių, tokių kaip produkto, interjero, grafinis, mados, įvaizdžio, vizualinių komunikacijų, multimedijų dizainas, ir labiau inžinerinių specialybių – mados inžinerijos, pramoninio dizaino inžinerijos, pramonės gaminių dizaino ir kt.

Sunku išsirinkti iš studijų pasiūlos gausos? Lietuvos dizaino forumas sudarė šviečiamojo pobūdžio tinklalapį „Dizainovacija.lt“, kuriame pateikta dizaino studijų programų Lietuvoje apžvalga: http://www.dizainovacija.lt/busimiems-dizaineriams

Asociacijos Dizaino forumo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.