Ieškoti
  • Cikados

Kaip pandemija (COVID-19) paveikė įvairias kultūros sritis?


Įdomiais laikais gyvename. Turbūt ne kartą teko išgirsti ar pasakyti šią frazę. Ypač nuo tada, kai į mūsų visų gyvenimus pasibeldė pandemija: į vienus namus jau tiesiogiai, į kitus – tik žodine apraiška. Ne išimtis yra ir „Cikados“ – kurdami naują žurnalą visuomet susiduriame su pandemijos iššūkiais. Vieną vakarą susimąstėme, kaip jaučiasi kiti kultūrinės veiklos atstovai? Kaip karantinas veikia jų darbus, sprendimus, renginius? Kokių kūrybinių priemonių ėmėsi? Gal ji atneša ne tik žalos, tačiau ir naujų mąstymo perspektyvų? Norėdami šia tema kalbėti garsiai sukūrėme rubriką „Kultūra pandemijos akivaizdoje“, kurioje dalinsimės įvairių atstovų patirtimi bei pastebėjimais.


„ArtVilnius“ vadovė, Lietuvos meno galerijų asociacijos prezidentė Diana Stomienė


Tarptautinė patirtis, nuolatinis bendravimas su meno institucijomis, kolekcionieriais, galerijomis man leidžia tiesiogiai matyti, kaip stipriai pandemija veikia visą meno pasaulį ir jo sritis. Šiais metais gyvai neįvyko didžiosios prestižinės Europos meno mugės, tokios kaip: „Art Basel“, „Frieze London&Frieze Masters“, FIAC Paryžiuje ir kt.

Štai, garsioji „Frieze London“ meno mugė, kasmet programoje pristatanti apie 170 geriausių pasaulio galerijų, šiemet persikėlė į virtualią erdvę. Šiais metais buvo atšaukta prestižinė „ArtBasel“ meno mugė, kasmet pristatanti virš 250 rinktinių galerijų. Garsi meno mugė FIAC, sėkmingai veikianti nuo 1974 m. Paryžiuje, šiais metais taip pat gyvai neįvyko.

„ArtMarket Budapest“, kurio fokusas šiemet buvo Baltijos šalys, dalį mugės perkėlė į virtualią erdvę. Turėjome ir mes dalyvauti su galerija „Meno Niša“, tačiau dėl karantinų, finansinių priežasčių gyvo dalyvavimo atsisakėme, esame jų virtualios mugės dalis. Tačiau nors meno kūrinių pardavimai sparčiai keliasi į internetą, virtualus pirkimas niekuomet nepakeis gyvo santykio su meno kūriniu, menininku ir galerininku.

Diana Stomienė. Mariaus Žičiaus nuotrauka

Vien tas faktas, kad meno mugė „ArtVilnius“ apskritai šiais metais įvyko, o ne buvo atšaukta ar perkelta į kitus metus, ar organizuota tik internetinėje erdvėje, yra didžiulis pasiekimas. Palyginimui, ne vienas iš mūsų užsienio dalyvių buvo atvykęs tiesiai iš prestižinės Vienos meno mugės, kuri šiemet turėjo perpus mažiau dalyvių, smarkiai sumažėjęs kolekcionierių ir lankytojų skaičius (tik 65 meno galerijos, vietoj kasmetinių, maždaug 110).

Manau, kitais metais pamatysime, kurios mugės išsilaikė, o kurios užsidarys. Tos mugės, kurios organizuojamos gyvai, tampa mažesnės, lokalesnės, labiau orientuosi į vietos menininkus, jos turi daugiau šansų išsilaikyti. Savaime aišku, kad visi mugių organizatoriai patirs finansinių nuostolių.

Ekonomiškai stabilių šalių stiprios meno galerijos gal patirs mažiau nuostolių, viskas priklauso ir nuo šalių kultūros politikos, bei meno kolekcionavimo tradicijų. Lietuvoje menininkus, galerijas ir institucijas labiau remia valstybė, ypač pandemijos metu, Lietuvos kultūros tarybos skiriamos stipendijos, skaitmeninimo projektai, leido daugeliui sumažinti pandemijos nuostolius.

Kalbant apie tendencijas, ateityje, manau, išsilaikys tos galerijos, kurios labiau orientuosis į pardavimus, galbūt net pradės aktyviau dalyvauti meno mugėse, reklamuoti savo menininkus užsienio rinkose. Lietuvoje nemažai galerijų jau eina šia linkme ir labai džiaugiamės, kad „ArtVilnius“ ne vienai jų tampa tramplinu į tarptautinę meno rinką.