top of page
  • Writer's pictureCikados

Menininkas Jurgis Pauliukas įgyvendino išskirtinį pasaulyje projektą: sostinėje laiką skelbs autentiški kariliono muzikos kūriniai

Tarptautinio Vilniaus kariliono festivalio ir daugybės proginių koncertų organizatorius, menininkas Jurgis Pauliukas inicijavo projektą „Miesto laikrodis“, kurį įgyvendino kartu su žinomu japonų kariljonininku Toru Takao. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, esančios prie sostinės Lukiškių aikštės, varpinėje įrengtas karilionas nuo šio balandžio skelbia valandas autorinėmis melodijomis. Abu menininkai pasikalbėjo apie išskirtinį projektą, harmoningą laiką ir tuščio šaldytuvo baimę.


Vilniaus karilionas
Vilniaus karilionas

Jurgis. Tiesą sakant, Vilniaus karilionas tam tikromis valandomis grodavo įvairias melodijas. Tačiau man buvo svarbu, kad valandos dūžiai skambėtų kaip autentiškas kūrinys. O instrumento kompiuterio laikrodis būtų sinchronizuotas su tiksliu laiku, kad paskutinis valandos dūžis tiksliai nuskambėtų.

Toru. Žinai, Jurgi, kai papasakojai man apie šį projektą, pagalvojau, kad jis yra labai unikalus, nebuvau apie tokį girdėjęs. Įdomi mintis paskelbti valandas trumpu kariliono muzikos kūriniu, kuris sugrojamas prieš suskambant dideliam varpui tam tikru nustatytu laiku. Unikalu, kad paprašei sukurti melodiją, kuri skambėtų ne išmušus valandai, o skambėdama paskelbtų tikslią valandą. 

Jurgis. Neįtikėtina, kad toks projektas įgyvendintas pirmą kartą pasaulyje. Pameni, sakiau, jog įsivaizduoju japoniškos tylos pauzes melodijoje ir noriu, kad varpų dūžiai nebūtinai būtų ritmiški, o kaip ir gyvenime?

Toru. Iškart supratau tavo mintį, o aš pamačiau melodijos vaizdą: iš tolo girdėti didelio varpo dūžiai, o priėjus arti prie kariliono bokšto – mažesnių varpų skambinama melodija ir visas kūrinys. Manau, kad šis muzikos dvilypumas, kurį galima girdėti įvairiai, t. y. pagal tai, kur stovi, būdingas tik karilionui, kuriančiam garsinį miesto paveikslą.

Jurgis. Išties susikalbėjome iškart! Kai gavau pirmus eskizus, neturėjau esminių pastabų, nebent tik dėl garsumo ir dūžių skaidrumo. Bet tai smulkmena. Man patinka, ką tu sugalvojai skirtingoms valandoms, ypač 18 val., kurią pavadinai „Tuščio šaldytuvo baime“. Jei tai būtų komercinis projektas, šią valandos melodiją tikrai pasiūlyčiau maistą pristatančios kompanijos reklamai.


Jurgis Pauliukas. Asmeninio J. Pauliuko archyvo nuotrauka
Jurgis Pauliukas. Asmeninio J. Pauliuko archyvo nuotrauka

Toru. Kiekvienai valandai (nuo 9 iki 21 val.) kūriau melodiją pagal įvaizdį ar temą, kuri būtų kiekvieno vilniečio gyvenimo dalis. Temos grįstos labai mažais mūsų kasdienybės dalykais ir mintimis, kurias jaučia kiekvienas žmogus. Idėjų ieškojau klausydamasis įvairių žanrų muzikos ir improvizuodamas fortepijonu. 

Jurgis. O man, pavyzdžiui, 13 valandos idėja, kurią pavadinome „Lietaus atmintimi“ atėjo, kai žiūrėjau į sniego pūgą. Iš pradžių krenta nedideli pavieniai lašeliai. Tada jų daugėja ir boom! Tai pirmas griaustinis po žiemos.

Toru. Pirma melodija, kurią parašiau šiam projektui, buvo „Dainuojančių žvaigždžių vakaras“ (21 val.). Paprasta melodija, kuri tarsi primena apie įtemptą dieną. Lėtas ir sunkus skambėjimas (valandos dūžiai) ir aukštos natos susilieja taip, tarsi žvaigždės dainuotų. Tikiuosi, kad ši melodija atspindės Vilniaus žmonių mintis įvairiose gyvenimo situacijose. 


Toru Takao. Asmeninio J. Pauliuko archyvo nuotrauka
Toru Takao. Asmeninio J. Pauliuko archyvo nuotrauka

Jurgis. Ko gero, neprastai pažįsti Vilnių ir jo žmones, čia lankeisi daug kartų. Esi sakęs, kad Vilniuje yra vienas gražiausių karilionų ir tau smagu skambinti. O dabar tavo kūriniai gros kas valandą. Kaip tau šis miestas? Kaip Lietuvos kariliono muzikos gerbėjai?

Toru. Tikrai yra dalykų, kurių galbūt nesuprantu, bet man susidaro įspūdis, kad miestas pilnas netradicinių ir žaismingų idėjų, tai gera dirva tokioms kūrybinėms idėjoms augti. Kartu miestas yra labai švarus ir saugus, manau, vilniečiai turi esminį grožio ir pasididžiavimo jausmą. Jie drąsūs ir vieningi, kai reikia, turiu omenyje, pavyzdžiui, Baltijos kelią ir Dainuojančią revoliuciją. 

O Lietuvos žmonės neabejotinai yra nuostabūs, jiems visada esu dėkingas. Čia ateina daugiau klausytojų ir jie daug kartų nuostabesni nei kitose šalyse. Sakoma, kad karilionas yra miesto simbolis, o varpai siejami su ramybe ir harmonija. Linkiu, kad šią tradiciją saugotų ir plėtotų kiekvienas iš mūsų. O aš mielai įgyvendinčiau kitą Vilniaus kariliono projektą – padėčiau surengti kariliono kompozitorių konkursą. Man būtų labai malonu prisidėti prie MADE IN LITHUANIA muzikos.

Jurgis. Tikėkimės, kad taip ir bus. Lauksime tavęs Vilniaus kariliono festivalyje rugsėjo 7 dieną. Išduosiu, kad būtent tavo koncerte įgyvendinsiu naujas savo idėjas. Kuriu išskirtinį apšvietimą ir meninę instaliaciją, kurią rodysiu bažnyčios šventoriuje. Toru, ačiū, smagiai pasikalbėjome. O kol kas pristatome vilniečiams ir sostinės svečiams „Miesto laikrodį“. Tikiu, kad jis taps neatsiejama Vilniaus dalimi ir savastimi.


Vilniaus karilionas
Vilniaus karilionas

„Miesto laikrodžio“ valandos


9 val. Ryto pareigos. Diena visada prasideda audringai. Negailestinga pareiga keltis. Pareiga pasiruošti ir padėti susiruošti šeimai naujai dienai. Tada piko valanda viešajame eisme. Visa, kas nutinka ryte, yra kantrybės išbandymas. Melodija sukurta amerikiečių kompozitoriaus Arono Coplando, beje, turinčio lietuviškų šaknų, stiliumi.


10 val. Svajoju apie Balį. Atvykę į darbą šiek tiek atsipalaiduojame ir pradedame nesibaigiančių darbų rutiną. O ji priveda prie svajonių pabėgti ten, kur dar nebuvome. Egzotišką kūrinį įkvėpė šioje saloje susiformavęs gamelanų orkestras, atliekantis instrumentines kompozicijas ir akompanuojantis šokiui bei šešėlių teatrui.


11 val. Kvėpuok giliau. Suerzino kolega? Įkyrus klientas? Atrodo, kad tuoj sprogsi? Tiesiog giliai įkvėpk ir nusiramink. Dar tik dienos pradžia. Lėta žemo tono muzika padės nurimti.


12 val. Džiaugsmo laikas. Pietų pertrauka visus džiugina. Eik į miestą su kolega, rask naujų kavinių ir restoranų, sutik naujų žmonių. Paprasta ir neįkyri, bet charakteringa muzika neužgoš šio meto.


13 val. Prisiminus laiką. Iš pradžių tik lašelis iš dangaus. Paskui antras. Ir daugiau. O paskui – buuum! Perkūnas iš giedro dangaus. Metas grįžti į darbą.


14 val. Harmonijos laikas. Kai vienu metu skamba daugiau nei keli varpai, daugybė garsų sukuria nepakartojamą atmosferą. Tiesiog harmoningą laiką iš šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios varpinės.


15 val. Trečia tiesos valanda. Tiesa slypi tarp žodžių. Jos negalima išreikšti žodžiais. O jei kalbame, iškart tiesa tampa netiesa. Gėris ir blogis, juoda ir balta, saulė ir mėnulis, nėra nieko amžino ir galutinio. Aiškiai egzistuoja tik „nieko“.


16 val. Tingus laikas arbatai. Tingią akimirką primena bliuzo melodija. Gana, juk jau nenori sėdėti biure. Gal jau laikas arbatos puodeliui? O gal jos jau per daug?.. Ai, dar vieną...


17 val. Pakeliui namo. Lengvi žingsniai. Laisvė: nebėra vadovų, klientų, pareigų ir įsipareigojimų. Tam tinka lengvi, ritmiški bosai ir atvira melodija.


18 val. Tuščio šaldytuvo baimė. Grįžus namo netikėtai nustebina tuščias šaldytuvas. Suardyta nekintanti dienos kasdienybė kelia nerimą. 


19 val. Energijos tėkmė. Dienos darbai baigti, atsipalaidavus užplūsta energija. Maži varpeliai šoka kartu su valandos dūžių smūgiais.


20 val. Vienišas mėnulis. Labai malonu būti kartu su šeima ar draugais. Vienišas lieka tik mėnulis. Bet juk kartais ir tu nori pabūti vienas kaip mėnulis?


21 val. Vakaro žvaigždžių melodija. Dienos triukšmą nutildo nakties vėsa. Parke priešais bažnyčią staiga pasigirsta skambantys varpai. Jie sukuria tylą, tylesnę už pačią tylą. Juk tada ir išgirstame danguje dainuojančias žvaigždes.


<><><><><>

   

Daugiau informacijos: http://www.vilniauskarilionas.lt 


Comments


bottom of page