Ieškoti
  • Cikados

Muziejų keliu – su Bona Sforca

Valdovų rūmų muziejus, rudens sezoną pradėjęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos (1494–1557) bareljefo Renesansiniame sodelyje atidengimu, tęsia renginių ciklą, skirtą šiai valdovei artimiau pažinti. Šeštadienį, rugsėjo 25 d., lankytojai kviečiami į specialiai parengtas ekskursijas, kūrybinius užsiėmimus, nemokamas paskaitas. Du iš jų yra Lietuvos muziejų kelio 2021 m. „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ dalis, kitus Valdovų rūmų muziejus rengia savo iniciatyva, kad lankytojams būtų sudaryta proga pažinti vieną ryškiausių Lietuvos istorinių asmenybių.

Rugsėjo 25 d., 12.00 val. Valdovų rūmų muziejaus dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė skaitys paskaitą „Valdovės Bonos sodai“. Lietuvos ir Lenkijos valdovės Bonos Sforcos iniciatyva šalia Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniuje buvo užveistas sodas. 2018 m. Valdovų rūmų muziejus atkūrė sodą ir šiandien galima įsivaizduoti, kaip Bona Sforca po jį vaikščiojo, juo gėrėjosi. Paskaitoje bus supažindinama, kokie elementai sudaro Renesansinį sodą, kokius augalus mėgo Bona Sforca, kaip XVI a. buvo sodinami iš Italijos atvežti augalai, kokių auginimo naujovių anuomet įvesta, taip pat aptarti pokyčiai, kuriuos lėmė naujų augalų veislių auginimas ir daržų šalia pilies užveisimas. Paskaita yra ir Lietuvos muziejų kelio 2021 m. „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ dalis.


Rugsėjo 25 d. Valdovų rūmų muziejus specialiai Bonai Sforcai prisiminti rengia ir daugiau staigmenų. Viena iš jų – ekskursija „Arti pilies yra puikus sodas“. 10.00 ir 16.00 val. iš Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio lankytojai bus kviečiami ne tik pažinti sodą, bet ir išgirsti, kaip Vilniuje Bona Sforca užsakė perstatyti rūmus, kad į sodą galėtų patekti tik ji ir jos artimiausios aplinkos žmonės. „Arti pilies yra puikus sodas, suplanuotas ir užlaikomas kaip itališko stiliaus“, – taip apie sodą prieš XVII a. vidurio negandas rašė Vilniuje lankęsis brolis pranciškonas Antonijus. Tačiau ankstyviausia žinutė apie valdovo rezidencijos sodą yra daugiau nei šimtmečiu senesnė – 1539 m. rugpjūtį savo laiške pilininkui jį paminėjo valdovė Bona Sforca. Šiandien visuomenei atviras renesansinio stiliaus sodas primena senąjį slaptąjį sodą (giardino segreto), kuris buvo skirtas poilsiui, privatiems pokalbiams ir apmąstymams. Ekskursijoje išgirsite, kaip buvo planuojama reprezentacinės rezidencijos aplinka, želdiniai, kokie prieskoniai ir dekoratyviniai augalai čia buvo auginami XVI amžiuje. Galėsite pasigrožėti ir sodą puošiančiu, prieš kelias savaites atidengtu Bonos Sforcos bareljefu (skulptorius Jonas Gencevičius). Ekskursija yra ir Lietuvos muziejų kelio 2021 m. „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ dalis.


Dar viena staigmena – augalais iš Renesansinio sodo kvepiančios kūrybinės dirbtuvės. Rugsėjo 25 d. 13.00 val. muziejaus edukatoriai kviečia turiningai praleisti šeštadienio popietę. Dalyviai mokysis komponuoti, kurti eskizą, maišyti ir derinti spalvas, ieškoti atspalvių ir tapyti ant tekstilės. Proceso metu bus pasakojama, kokie augaliniai ornamentai buvo būdingi skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios gėlės ir augalai anuomet galėjo augti valdovės Bonos Sforcos renesansiniame sodelyje. Kūrybinėse dirbtuvėse lankytojai ne tik daugiau sužinos apie tapybą, augalus, bet ir susikurs vienetinį maišelį, kvepiantį būtent valdovės sode šią vasarą užaugusiomis levandomis. Prieš užsiėmimą arba po jo siūloma apsilankyti Valdovų rūmų sodelyje.

Pažintis su Bona Sforca šį rudenį tęsis ir vėliau. Spalio 5 d. 18.00 val. Valdovų rūmų Renginių salėje kultūros istorikė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė kviečia į paskaitą „Bona Sforca ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: nuo politikos iki kultūros“. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca – išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje. Garsėjusi kaip emocinga, valdinga asmenybė, dažnai siejama su Barboros Radvilaitės mirtimi, Bona Sforca, pasak istorikų, Lietuvos ir Lenkijos valdovių galerijoje išsiskiria išsilavinimu ir intelektu, pasižymėjusi kaip sumani politikė ir įžvalgi diplomatė, valstybės valdymo ir ūkio reformatorė, naujų valdovo dvaro tradicijų propaguotoja, kasdienio gyvenimo ir virtuvės kultūros permainų iniciatorė. Tai moteris, tapusi viena stambiausių XVI a. pirmosios pusės žemvaldžių, kovojusi dėl Jogailaičių dinastijos gerovės, stipriai paveikusi Renesanso kultūros sklaidą Lietuvoje. Kaip jauna italė sugebėjo taip sėkmingai įsilieti į valstybės reikalus ir įgyti tiek galios? Kokius pėdsakus valdovė paliko Vilniuje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite viešoje paskaitoje „Bona Sforca ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: nuo politikos iki kultūros“.


Į visus Valdovų rūmų muziejaus išvardytus renginius reikia registruotis. Būtinas galimybių pasas. Daugiau informacijos rasite https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/renginiai


Valdovų rūmų informacija