Atėjus rugsėjui, po atostogų, pradinėse klasėse rašydavom rašinėlį „Geriausia vasaros diena“ ar kažkaip panašiai. Geriausi rašinėliai, pamenu, būdavo „herojiniai“ – apie išgelbėtą stirniuką ar paukščiuką. Vajetau, kaip būdavo apmaudu! Pasirodo, mano vasara prabėgo veltui: maudžiausi upelyje, laksčiau nubrozdintais keliais, ravėjau daržą, kenčiau nuobodulį lietingą dieną, bet stirniuko – nei vieno.
Vasaros bėgo viena po kitos, raketos kilo ir leidosi, bet stirniuko taip ir nepavyko išgelbėti. Ilgainiui kartėlį dėl neįvykdytų herojinių poelgių pakeitė supratimas, kad kasdienis, nuobodus ir pasikartojantis darbas gali būti ne mažiau reikšmingas, o kartais ir svarbesnis. Norėdama tai suaktualinti pakviečiau dvi mezgėjas – Aldoną ir Nijolę megzti čempes – pamirštą naminį apavą, kuris paprastai būdavo mezgamas iš siūlų atliekų arba nudėvėtų ir išardytų mezginių. Toks paprastas ir neišvaizdus rankdarbis, visai nepasakojantis herojiškų istorijų, bet išsaugantis tam tikras patirtis, atsidūręs galerijos erdvėje tampa prisiminimus talpinančiu artefaktu.
Norėdama sureikšminti nereikšminga, surengiau dvi parodas (tokį dviejų epizodų serialą). Pirmąja, prieš mėnesį veikusia Marcinkonių stoties galerijoje, kviečiau nusidanginti į kaimą, prisidėti prie čempių mezgimo proceso, pajusti lėtą buvimą ir atrasti tame grožį. Šioje parodoje sumaišau kortas ir siūlau paslidinėti plona linija – pergalvoti, kokiais susitarimais, stereotipais vadovaujamės. Jeigu megztos čempės iš galerijos erdvės pateks į Pilies gatvės turgelį, ar jos išsaugos kilmingą meno statusą? Pažiūrėkim.
Tai kur stirniukas?
<><><><><>
Ona Grigaitė baigė keramikos studijas LSSR Valstybiniame dailės institute (dabar VDA). Nuo 1988 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Pastaraisiais metais daugiausiai rengia autorines parodas. Moko keramikos Justino Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filiale.
<><><><><>
Parodos atidarymas vyks lapkričio 7 d. (antradienį) 18:30 val. VDA galerijoje Artifex (Gaono g. 1, Vilnius)
Comments