top of page
  • Writer's pictureCikados

Paroda, kviečianti pažadinti daugiakultūrę Lietuvos atmintį ir prisiminti žydų teatro fenomeną

Rugsėjo 20 d. 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaroma paroda „Klajojančios žvaigždės: žydų teatras Lietuvoje 19101943“, skirta paminėti Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines.

Kauno žydų dramos ir muzikos draugijos nariai. Pirmas iš kairės – „Vilniaus trupės“ įkūrėjas Leibas Kadisonas (1881–1947; apie 1910 m.). Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuosavybė
Kauno žydų dramos ir muzikos draugijos nariai. Pirmas iš kairės – „Vilniaus trupės“ įkūrėjas Leibas Kadisonas (1881–1947; apie 1910 m.). Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuosavybė

Ekspozicijoje, pasitelkus šiuolaikinius eksponavimo būdus ir technologijas, šviesos, garso ir vaizdo instaliacijas, pasakojama mažai kam žinoma Lietuvos žydų teatro istorija, pristatomos žymiausios Kaune dirbusios žydų teatro žvaigždės ir Vilniaus geto teatro kūrėjai. Parodos salėse laukia pažintis su žydų teatro vadove, aktore Rachele Berger, žymiais tarptautinio lygio aktoriais Leonidu Sokolovu, Rudolfu Zaslavsku, Ida Kaminska, nebylaus kino žvaigžde Osipu Runičium, jidiš kino kūrėjais Zigmundu ir Jonu Turkovais, antrepreneriais Gabrieliumi Lanu ir Borisu Bukancu, kurių dėka į Kauną atvažiuodavo daug garsiausių užsienio dainininkų, žinomu prieškario aktoriumi Isroeliu Segaliu, didžiuoju žydų poetu Avromu Suckeveriu, režisieriumi Maksu Viskindu, aktoriais Liuba Levicka, Šabsajumi Bliacheriu, Maksu Šadovskiu ir kitais.

„Žydų teatro Lietuvoje“ direktorė, aktorė Rachelė Berger (1907–1944?). Kauno regioninio valstybės archyvo nuosavybė
„Žydų teatro Lietuvoje“ direktorė, aktorė Rachelė Berger (1907–1944?). Kauno regioninio valstybės archyvo nuosavybė

„Net ir taikingiausiais, normaliausiais laikotarpiais mes neturėjome pagrindo po kojomis, ar stogo virš galvos, kaip čigonai, kurie kaskart nakvoja skirtingose vietose ir niekada nežino, kur jie bus rytoj. Mes esame tos pačios klajojančios žvaigždės <...>, laisvai skraidantys paukščiai.“ Tokiais Šolomo Aleichemo apsakymo žodžiais savo gyvenimą apibūdindavo XX a. pirmosios pusės žydų aktoriai. „Klajojančių žvaigždžių“ metafora vėliau buvo pritaikyta žydų teatro tyrimams Jungtinėse Amerikos valstijose, o dabar ji tapo šios parodos ašimi.

1932–1933 m. sezono laikotarpiu Kaune pasirodė Niujorko jidiš teatro žvaigždė Celia Adler. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuosavybė
1932–1933 m. sezono laikotarpiu Kaune pasirodė Niujorko jidiš teatro žvaigždė Celia Adler. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuosavybė

Parodoje pirmą kartą atskleidžiamas vientisas gausios ir įvairios žydų teatrinės veiklos Lietuvoje 19101943 m. paveikslas. Jis leidžia geriau suprasti, kaip veikė Lietuvos žydų trupės, kokią įtaką teatrui darė jidiš ir hebrajų kalbos, kokia buvo Lietuvos visuomenės nuomonė apie šį teatrą. „Faktai rodo, kad ne tik Kaune, bet ir Lietuvos mažuose miesteliuose, štetluose, kur buvo žydų bendruomenės, vyko intensyvus teatro gyvenimas. Grupė žydų intelektualų, kultūros žmonių darė viską, kad žydų teatras klestėtų“, – teigia parodos kuratorė doc. dr. I. Pukelytė.

Pantomimos spektaklis „Meilė trims apelsinams“.  1923 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuosavybė
Pantomimos spektaklis „Meilė trims apelsinams“. 1923 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuosavybė

Ypatinga vieta parodoje skirta Vilniaus žydų geto teatrui, veikusiam nuo 1942 m. balandžio mėn. iki geto likvidavimo 1943 m. rugsėjo mėn. Nors tai kėlė prieštaringus geto gyventojų jausmus, tačiau, anot vieno iš nedaugelio išgyvenusių getą, genialaus dailininko Samuelio Bako liudijimų, „...jau po pirmųjų pasirodymų tapo aišku, kad šis teatras taps pasmerktųjų geto žmonių ir visos bendruomenės dvasinės energijos prasiveržimu ir sužydėjimu mirties akivaizdoje“. Per metus buvo parodyta 111 įvairių žanrų spektaklių, parduota beveik 35 tūkst. bilietų.

 „Žydų vaidybos studijos“ spektaklis pagal Avramo Goldfadeno pjesę „Du Kuni Lemeliai“ .  Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuosavybė
„Žydų vaidybos studijos“ spektaklis pagal Avramo Goldfadeno pjesę „Du Kuni Lemeliai“ . Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuosavybė

Parodoje eksponuojama apie 200 unikalių dokumentų ne tik iš Lietuvos archyvų, bibliotekų, muziejų, bet ir užsienio archyvų: jidiš teatro trupių artistų, keliavusių po Lietuvą, sąrašai, teatrų draugijų steigimo aktai, susirašinėjimo su Lietuvos Švietimo ministerija dokumentai, žydų teatrų ir jų vadovų mokesčių bylos, užsienio artistų, atvykusių dirbti į Lietuvą, sąrašai, plakatai, žymiausių aktorių ir spektaklių nuotraukos. Ypač svarbūs Vilniaus geto teatro kūrybinės veiklos liudijimai teatro afišos, kurias 1944 m. vasarą atrado buvę Vilniaus geto kaliniai žydų kvartalo griuvėsiuose, slėptuvėse ir popieriaus perdirbimo fabriko teritorijoje. Atskleisdamos Vilniaus gete vykusią plačią ir įvairiapusę kultūrinę veiklą, afišos pasakoja holokausto istoriją, yra reikšmingos ne tik Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos nacionalinės kultūros paveldui, bet ir viso pasaulio kultūrai.

Jakobas Kališas „Priverstas tėvas“. Kauno žydų teatras. Vadovas Leonidas Sokolovas. Miesto sodas, Kaunas. 1922-04-29. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuosavybė
Jakobas Kališas „Priverstas tėvas“. Kauno žydų teatras. Vadovas Leonidas Sokolovas. Miesto sodas, Kaunas. 1922-04-29. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuosavybė

Atidarius parodą startuos įdomi kultūrinė programa: įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms bus rengiami edukaciniai užsiėmimai suteikiantys galimybę pažinti jidiš kultūrą. Suaugusiesiems bus organizuojamos ekskursijos, vyks susitikimai su žydų kultūros tyrėjais, paskaitos, kino filmų ir spektaklių peržiūros, koncertai.

 „Žydų teatro Lietuvoje“ direktorės Rachelės Berger sveikinimas Kiprui Petrauskui 25 metų sceninio darbo jubiliejaus proga. 1936 12 23. Kauno miesto muziejaus  M. ir K. Petrauskų skyriaus nuosavybė
„Žydų teatro Lietuvoje“ direktorės Rachelės Berger sveikinimas Kiprui Petrauskui 25 metų sceninio darbo jubiliejaus proga. 1936 12 23. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus nuosavybė

Projekto partneriai:

Lietuvos atminties institucijos VGŽIM, KMM, KRVA, LCVA, LNMMB, PAVB, Izraelio scenos menų dokumentų centras, Lietuvos ir užsienio valstybių žydų paveldo tyrinėtojai.


Parodos komanda:

Kuratorės - doc. dr. Ina Pukelytė, Vilma Janeliauskienė

Architektai – Tomas Valentinaitis ir Kristijonas Nenartavičius

Dizainas „Taktika studio“

Interaktyvių elementų autorius Audrius Janulevičius,

Parodą įrengė UAB „Abrakadabra dirbtuvės“


Parodą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Comments


bottom of page