Ieškoti
  • Cikados

Pokalbiai su projekto „Gretutiniai objektai“ menininkais: Aistė Kalvelytė

Aistė Kalvelytė – projekte „Gretutiniai objektai“ dalyvaujanti menininkė, keramikė, tapytoja. Jos keramikos kūrinį „Kovojantis“ galima pamatyti Vilniaus knygyne „Mint Vinetu" (Šv. Ignoto g. 16). Trumpas pokalbis apie tai, kaip kūrėjos gyvenime susipina spalvų ir formų išraiškos.

Asmeninio archyvo nuotrauka
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Koks pirmas kūrinys, darbas, įvykis, prisiminimas ar žmogus leido suprasti, kad keramika – tai Jūsų būdas, saviraiškos kalba?


Gana sudėtinga išskirti lūžio momentą, kai supratau, kad mane traukia vizualieji menai ar keramika. Prisimenu vienintelį ryškų įvykį. Kai dešimtoje klasėje reikėjo pasirinkti, kokius dalykus mokysiuosi A lygiu, labai dvejojau dėl dailės ir muzikos. Atnešiau dailės mokytojai Ilonai Žvinakienei piešinį. Pažiūrėjusi ji pasakė, kad nė nebandyčiau pasirinkti muzikos vietoje dailės. Šie žodžiai įstrigo ilgam. Manau, būtent mokytoja ir pastūmėjo mane į vizualiuosius menus.


Kokia yra Jūsų kūrybinė aplinka?


Mano kūrybinė aplinka yra labai tvarkinga, nėra chaoso. Esu gana pedantiška, susikūriau savo darbo sistemą, kuria vadovaujuosi. Dirbu nuosekliai, stengiuosi viską apgalvoti.


Kokios būsenos aplanko kuriant?


Kuriant būsenos būna labai įvairios, tačiau pastaruoju metu studijoje vyrauja ramybė ir susikaupimas.


Unikalus kūrėjo braižas – įgimtas ar išugdomas?


Manau, individualiame menininko ar amatininko stiliuje visuomet slypi kažkas sunkiai paaiškinama. Nežinau, kaip įvardinti, bet tai lyg iš vidaus kylantis aspektas, dėl kurio kūriniai tampa unikalūs. Tačiau taip pat manau, kad norint atrasti ir išlavinti savo unikalumą, reikia labai daug dirbti. O darbas aprėpia tiek atlikimą, turiu mintyje, meistriškumą, tiek psichologinius dalykus, t. y. išsilaisvinimą iš klišių ir šlamšto, kurį susirenkame eidami per gyvenimą.

Asmeninio archyvo nuotrauka
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Kas Jus įkvepia kūrybai?


Kurti keramiką mane įkvepia pyktis ir nusivylimas. Dėl to mano darbai dažniausiai susiję su socialinėmis ir politinėmis problemomis. Kalbant apie funkcionalią keramiką keista būtų vartoti žodį „įkvėpimas“, tad tiesiog stengiuosi gaminti įdomius, gražius ir patogius naudoti daiktus. Tapydama kuriu visiškai kitaip, tuomet man gerokai svarbesnės pasąmonė ir intuicija, absoliučiai neracionalūs veiksniai. Nežinau, kodėl taip yra, bet aš tam nesipriešinu.


Be kokios žmogiškos savybės sunkiai įsivaizduotumėte keramiką?


Tikriausiai keramika nebūtų įmanoma užsiimti neturint kantrybės. Tačiau nemanau, kad tai privalo būti įgimtas bruožas. Aš buvo klaikiai nekantri, bet būtent keramika kantrybę išugdė.


Ar reikia mokėti žiūrėti, perskaityti keramikos kūrinį?


Nemanau, kad reikėtų sureikšminti keramikos medžiagiškumą. Kiekvieną meno kūrinį reikia mokėti perskaityti, visiškai nepaisant, iš ko jis pagamintas. Ir skaityti nebūtinai reiškia tiesiogiai ir aiškiai suprasti idėją. Meno, ypač ne(post)konceptualaus, kūrinį perskaityti galima emociniu lygmeniu.

Nuotraukos autorė: Monika Penkutė
Nuotraukos autorė: Monika Penkutė

Kiek Jums svarbu bendradarbiauti su kitais menininkais?


Man labai svarbu bendradarbiauti su kitais menininkais dėl kelių priežasčių, bet pačios svarbiausios yra dvi. Pirma, galimybė mokytis iš kitų ir tobulėti. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra be galo daug menininkų, iš jų visų galima (ir reikia) labai daug pasimokyti. Antra, padėti vieni kitiems įsitvirtinti šiame ne itin svetingame pasaulyje. Niekam ne paslaptis, kad iš kūrybos išgyventi sunku, tad be galo džiaugiuosi ir vertinu iniciatyvas, skatinančias bendradarbiauti. Turime būti solidarūs vieni su kitais.