Mingailė Mikelėnaitė – keramikė, projekto „Gretutiniai objektai“ menininkė. Jos kūrinys „Susikibę“ įsitaisęs kepykloje „Druska Miltai Vanduo“ (Aukštaičių g. 7, Vilnius). „Atrodo lyg apskrudęs pyragaitis, todėl puikiai įsilieja į interjerą“, – sako keramikė. Pokalbis apie tai, kaip aplinka atneša unikalių įkvėpimo natų kurti iš molio.
Gal prisimenate labai ryškų susitikimą su menais vaikystėje?
Prisimenu, jog nuo pat ankstyvos vaikystės užsiimdavau menais, ypač tapyba. Mano tėvai yra menininkai, dėl to niekada netrūkdavo paskatinimo kurti ar aplink besimėtančių darbo priemonių. Vieną kartą, maždaug 5-erių, mane pagavo su didžiuliu teptuku, permirkusiu raudonais dažais, besitaikančią tapyti ant šviežiai nudažytos baltos sienos. Dabar viena mano miegamojo siena ir yra ryškiai raudonos spalvos.
Kokia būsena lydi Jūsų kūrybinį procesą?
Sakyčiau, logiška intuicija. Visada galvoju ne tik apie formą, bet ir technologinius procesus.
Iš šono atrodytų, kad keramikų dėmesys ypač krenta į aplinką, jos formas, tekstūras. Kas Jus įkvepia kurti?
Mano kūriniai referuoja į gamtines formas. Keliaudama įvairiuose kraštuose stebėjau skirtingoms geografinėms zonoms būdingus gamtos darinius ir reiškinius. Kalnai, virš žolės kylantis rūkas nuo po žeme kunkuliuojančios lavos, suskeldėjusių akmenų faktūros, samanos ir medžių šaknys tapo mano inspiracijos šaltiniu. Šių reiškinių redukuoti motyvai atsispindi kuriamose keramikos skulptūrose.
Edukacinė keramikų veikla – tik būdas išgyventi ar ir džiaugsmingas užsiėmimas? Kas mieliausia pažindinant žmones su moliu, keramikos pasauliu?
Edukacinė veikla yra labiau būdas gauti nuolatinių pajamų, bet dirbti su suaugusiais – taip pat ir smagus darbas. Kyla vis klausimų ir iššūkių, atrandi naujų draugų ar prisijuoki į valias. Kartais žmogų reikia pastūmėti, padrąsinti, per laiką matai, kaip mokinys atsiskleidžia, pradeda pastebėti jam primestus šablonus, taisykles.
Kokiomis savybėmis pasižymi keramikai? Gal pastebėjote bendrų bruožų?
Keramikai dažnai yra labai žemiški, paprasti ir nuoširdūs žmonės. Gal dėl to, kad rankas yra sumerkę į molį? Juk molis nuramina visus. Be to, keramikas turėtų būti ganėtinai kruopštus ir atidus, privalu mokėti gerai planuoti laiką ir darbo procesus, išmanyti technologiją.
Ar svarbi erdvė, kurioje pristatomas keramikos kūrinys?
Manau, jog aplinka priklauso nuo paties darbo pobūdžio. Kuo sudėtingesnis, tuo aplinka turi būti švaresnė ir erdvesnė, postamentas paprastesnis. Bet darbai gali atsiskleisti ir ne parodų aplinkoje, namų ar biuro interjere, kepykloje ar akinių salone. Tereikia tinkamai parinkti, jog viskas derėtų ir papildytų vienas kitą.
Kokie Lietuvos ar užsienio keramikai, jų darbai Jums kelia didžiausią įspūdį?
Žaviuosi užsienio menininkais, kurie dega keramiką medžiu kūrenamose krosnyse, pavyzdžiui, anagamos, traukinių, naborigamos, kryžminės ugnies. Jose ugnimi ir pelenais sukuriami netikėti paviršiaus efektai.
Mane taip pat domina metalo skulptoriai, pavyzdžiui, draugai „Abodu“ studija. Kiti kūrėjai įkvepia eiti tolyn, tobulėti ir nesustoti savo komforto zonoje.
Kiek Jums pačiai svarbu bendradarbiauti su kitais kūrėjais?
Bendradarbiauti su kitais kūrėjais yra labai gera praktika, galima pasisemti kitokios patirties, išmokti naujų technikų ar sukurti jungtinių projektų. Aš pati dirbu su kolege Monika Gedrimaite, vykdome suaugusiųjų edukacinius užsiėmimus ir renginius, kartu padedame viena kitai kūrybiniais klausimais.
Kaip išsirinkote darbą projekto parodai „Gretutiniai objektai“?
Projektui dirbinys buvo parinktas pagal vietą – kepyklą „Druska Miltai Vanduo“. Mano darbas „Susikibę“ yra degtas anagamos krosnyje, dėl to atrodo lyg apskrudęs pyragaitis. Manau, jis puikiai įsilieja į interjerą.
Ką norėtumėte sukurti, jei turėtumėte neribotus išteklius? Apie ką svajojate?
Statyčiau didelę skulptūrą, kuri kartu būtų ir keramikos krosnis. Tai danų menininkės Ninos Hole ištobulinta technika, kai ant postamento statoma akmens masės skulptūra. Išdžiūvusi padengiama kaolino vata, kuri sulaiko šilumą ir yra nedegi. Vėliau po truputį išdegama medžiu. Degimo procesas užtrunka 3–5 paras, tai lyg skulptūros šokis aplink ugnį.
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Commentaires