Lapkričio 6 dieną, 20 val. meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“ kviečia į virtualų garso performansų vakarą „Tirpstant“ , kuris bus tiesiogiai transliuojamas ,,Rupert“ Facebook ir Youtube paskyrose. Pasak garso performansų vakaro kuratoriaus Adomo Narkevičiaus, „šis vakaras – tai proga publikai pristatyti intriguojančius šiuolaikinius menininkus, kurių kūryba eksperimentuoja muzikos, scenos ir vizualiųjų menų formomis, neprisirišdama nei prie vieno kanono taisyklių. Skirtingais istoriniais laikotarpiais įvairūs muzikiniai ir meniniai judėjimai nuo impresionistų iki ambient ar noise, įsivaizdavę garsą esantį nematoma terpe, energija tarp apčiuopiamų objektų įkvėpė mane pakviesti intriguojančius lietuvių menininkų kolektyvus „Eye Gymnastics“, „Liudmila“ bei škotų menininkę Cara Tolmie pasirodyti kartu.“
„Renginio persikėlimas į virtualią erdvę paskatino tiek mane, tiek kūrėjus naujai pažvelgti į šias idėjas ir pasukti galvas, kaip galime užmegzti dialogą su publika stebinčia juos savo kompiuterio ekranuose. Visus tris performansus vienija dėmesys santykiui tarp garso, jo atlikimo ir publikos įsitraukimo. Performansų vakare dalyvaujantiems kūrėjams rūpi kaip garso atlikimas bei atidus publikos dalyvavimas galėtų būti minėta „terpe“, kuriančia tarpusavio saitus. Tikiu, kad laikui bėgant tokie ryšiai paskatina kurti fizines aplinkas ir erdves pagrįstas jautrumu vienas kitam – judesiams, balsui, tarp žmonių tvyrančiai atmosferai“, – teigė renginio kuratorius.
XX amžiaus pradžioje impresionistai buvo susižavėję garso kaip eterio ar energijos – klampios ir neaiškios terpės tarp apčiuopiamų daiktų – idėja. Debussy komponavo garsus tarsi jie būtų debesys ar kvepalai. Taip suvoktas, o tikriau, pajaustas garsas vis išnyra – akusmatinės, ambient, triukšmo ar eksperimentinės šokių muzikos pavidalais. Nelinkę būti pažabotais, per plyšius ir įtrūkius garsai randa būdų prasiveržti į erdves, kuriose jų neturėjo būti. Pakeliui atsimušdamos, ir, iš dalies, susigerdamos į baldus, grindis, sienas, lubas ir kitus, organiškus kūnus, melodijos susipažįsta su medžiagiškais riboženkliais ir barjerais, matuoja atstumus tarp judesių bei žvilgsnių. Jos užgožia nereikalingus arba pridengia būtinus pokalbius. Nors visa tai gali būti išversta į kalbinę plotmę natomis, atvaizduota bangos formomis, būtent efemeriškai laike besikerojantis garsas veikia aplinką, kurioje jis atsiduria, o tuo pačiu ir joje atsidūrusiuosius.
Kai kuriose, tam palankiose situacijose, susitikimas tarp kūnų, kurie atlieka, balsų, kurie dainuoja ir klausančių kūnų, jaučiančių ir juntamų, kuria erdves santykiui, kuriam dar nepavyko materializuotis kitomis formomis. Nepastebima, bendra erdvė prašo pasitikėjimo iš visų – balso, ausies, žvilgsnio, alkūnių ir klubų – neįvardindama išankstinių sąlygų. Susidūrimai garsinėje terpėje šnibžda būdus būti kartu, ir kontūrus to, kas galėtų virsti medžiaga – tokių susitikimų buveinėmis. Šįkart – savo pačių namuose.
Eye Gymnastics (Viktorija Damerell ir Gailė Griciūtė) „Albumo pristatymas“ – tai septynių dainų gyvo balso koncertas. Jo metu menininkių duetas atliks įvairiais laipsniais šokiui tinkamus kūrinius. Programoje – „Bitter Night“, „Face to Face“, „Addicted to You“, „Boreades“, „Let the World Inside“, „Sadness and Joy“ bei „You Destroy Me“. Eye Gymnastics duetas bendradarbiauja kurdamos eksperimentinės muzikos performansus, vokalines instrukcijas bei užkalbėjimus. Jų tyrinėjimuose jusliški tembrai persipina su tamsiais ritmais, užkalbėjimais, mentalinėmis kelionėmis ir pop aidais.
Liudmila (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis) pristatys naują performansą, kuris praplečia jų ankstesnius garsinius eksperimentus, žaismingai jungdamas pop ir folk muzikos elementus tyrinėjant melancholijos ir rūpesčio temas. Milda Januševičiūtė – kultūros sociologė ir menininkė, gyvenanti Vilniuje ir Roterdame. Miša Skalskis – menininkas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje, Roterdame ir Helsinkyje. Tiek asmeninėse kūrybos praktikose, tiek dirbdami kartu, menininkai pasitelkia biografines ir autobiografines istorijas. Jomis jie nagrinėja egzistencines sąveikavimo apraiškas ir tai, kaip įsitikinimai, tikėjimo formos, viltis bei kūnas nulemia galios pasiskirstymą tarp žmogaus ir pasaulio. Pasitelkdami savo abejotiną brandą, nerimą ir baimes, jie bando naujai atrasti autentiškumo reikšmę šiuolaikinėje kultūrinėje terpėje.
Caros Tolmie „Cyacrual“ – tai kreipimasis į „Al 288-1“ arba „Dinkinesh“ šonkaulius, vienos seniausių žinomų dvikojų moterų, dar žinomos kaip Lucy, pagal Bitlų dainą „Lucy in the Sky with Diamonds“. Patyrinėjusi ASMR primenančius šepetėlio ir oro švelniai pučiamo į mikrofoną šiurenimą, Cara ryžtasi nepaliaujamam savo vardo ir „Lucy“ vardo tariamo atbulai („Ycul“) kartojimui. Caros vardas įdainuojamas iškvėpiant, „Ycul“ įkvėpiant. Šonkaulių medžiaginė versija yra įsiūta į Caros marškinius. Jų dizainas – sumažintas „Besiklausančios užuolaidos“ variantas, didelio tūrio kabančios instaliacijos, sukurtos kartu su Susanna Jablonski jų tęstiniame projekte „Lytis ir garsas“ (angl. „Gender on Sound“). Cara siekia pažaboti, netgi išsunkti (jeigu galėtų) Bitlų garsus iš šių kaulų. Ji ramina juos savo šepetėliu, pasveikina juos alternatyvioje garso kūrimo paradigmoje, negu ta, kuri šiuos šonkaulius apibrėžė. Tai tarsi muzika, kuri glosto, besisunkdama iš mažų plyšių tarp kūnų ir kūnuose. Tai muzika matanti garso ir klausymosi potencialą transformuojančiame, o ne apibrėžiančiame patyrime.
Cara Tolmie kūryba jungia performansą, muziką ir video. Jos kūriniai tyrinėja performatyvias technikas, sujaukiančias emocines ekonomikas įprastai siejamas su „Dainininkės“ figūra, naudodama defamiliarizuotą, keistą ir „sempluotą“ balsą. Bendradarbiavimas yra vienas pagrindinių jos meninės praktikos ir tyrimų aspektų.
Renginio kuratorius Adomas Narkevičius. Renginį organizuoja ,,Rupert“ meno ir edukacijos centras. ,,Rupert“ veiklą remia Lietuvos kultūros taryba.
Comments