Vilma Samulionytė Tarptautiniame fotografijos simpoziume Nida' 19

Updated: Sep 23, 2019

Tekstas: Judita Paužuolytė

Iliustracija: Jolanta Vareikaitė

Pristatome Lietuvos fotomenininkų sąjungos kuratorę, Tarptautinio fotografijos simpoziumo NIDA programos sudarytoją, leidybinės platformos „NoRoutine“ įkūrėją ir fotografę Vilmą Samulionytę. Su ja jau susipažinome antrajame „Cikadų“ numeryje, tačiau dabar sutelkime dėmesį į rugsėjo 9–15 dienomis vyksiantį fotografų renginį Nidoje! Kelios mintys apie tai, ką Vilmai apskritai reiškia fotografija, šis Tarptautinis fotografijos simpoziumas ir kodėl nevertėtų jo praleisti vis dar dvejojantiems.

Ką Jums reiškia šis Tarptautinis Nidos fotografijos simpoziumas?

______

Jei visai nuoširdžiai, turbūt reiktų sakyti, kad daug, nes šiandienės veiklos ištakos yra būtent šiame renginyje. Gal 1998 m. pirmą kartą atvažiavau į tada dar vadintą seminarą, jis, žinoma, buvo kitoks, bet diskusijos apie aktualijas, kūrybinė mintis, kartų kaita buvo gyvos kaip ir šiandien. Tuo metu manęs niekas nesiejo su fotografija, prisijungiau tiesiog prie grupės žmonių, važiavusių čia. O po seminaro pradėjau domėtis fotografija, kol galiausiai baigiau fotografijos studijas Prahos kino ir TV akademijoje (FAMU) ir po ilgų klajonių, klaidžiojimų įsidarbinau Lietuvos fotomenininkų sąjungoje. Tada Nidos simpoziume nebuvau gerą dešimtmetį. Viskas buvo pakitę – nuo vietos iki masto.

Susitikimai Nidoje fotografams – svarbus renginys, kai kurie net atostogas pagal jo datas planuoja, čia daug įvairaus bendradarbiavimo ir vertingų pažinčių prasidėjo. Anksčiau tai buvo turbūt vienintelė vieta, kurioje galėjai be užuolankų ir atvirai aptarinėti darbus, nebijodamas išsakyti savo nuomonę. Buvo tikrai puikių diskusijų.

O man Nida – tai iššūkis kiekvienais metais. Bet smagus, verčiantis daug galvoti, nesustoti, judėti į priekį, domėtis, kas vyksta aplinkui. Darbe iššūkis man yra svarbus aspektas. Aišku, su saiku. Kartais gerai ir rami darbo diena.

Jei šis renginys būtų nuotrauka, kas joje atsispindėtų? Kokią emociją siektumėte sukurti?

______

Turbūt būtų didžiulė grupinė nuotrauka, kurioje daugybė žmonių – dalyvių ir prisidėjusių prie šio renginio sukūrimo, išlaikymo, tobulinimo – turėtų ne pozuoti, o bendrauti, juoktis, šnekėtis, gestikuliuoti. Nuotaika – gyvybinga. Įsivaizduokite situaciją: esate dideliame vakarėlyje, kuriame daug žmonių. Jei akimirkai nustotumėte bendrauti ir tiesiog apžvelgtumėte juos, matytumėte, kad visi kažką daro: šneka, užkandžiauja, šiaip šurmuliuoja, šoka. Savaime vyksta toks geras veiksmas, kurio jau nebegali paveikti, bet gali tik pasidžiaugti truputį prisidėjusi, kad jis įvyktų.

Ką norėtumėte pasakyti kiekvienam, norinčiam jame dalyvauti, bet vis dar dvejojančiam?

______

Nustoti abejoti ir nedelsiant registruotis į renginį. Per penkias paskaitų ir menininkų prisistatymų, meninių dirbtuvių dienas, manau, kiekvienas tikrai ras kažką sau aktualaus, o kai norėsis poilsio protui, visada šalia yra pajūris. Programa, tiesa, bus dar pildoma, bet daugelis renginių jau paskelbti mūsų svetainėje www.photography.lt

Ką Jums reiškia fotografija (ne tik kaip profesionalei, bet ir žmogui)?

______

Fotografija tikrai užima daug vietos mano gyvenime. Viena vertus, tai – profesionali veikla, kita vertus, būdas kalbėti. Jos paveikta pakeičiau savo veiklą. Mano partneris taip pat giliai susijęs su fotografijos medija, tad pertraukų lyg ir nelabai yra, nes darbe dirbame, o atostogaudami vis tiek parodas lankome. O tarp to dar spėju (tik daug lėčiau nei seniau) ir kūryba užsiimti. Jos norėtųsi daug daugiau ir intensyviau, bet tikriausiai toks dabar laikotarpis, kad daugiau laiko skiriu kitiems nei sau. Su ar dėl fotografijos apkeliavau pusę pasaulio ir netgi tokias vietas kaip Saudo Arabija, tolima Brazilija ir kt. Šiais metais ruošiamės į Japoniją ir Kanadą. Manau, kad be fotografijos taip nesiblaškyčiau (šypsosi).

0 views