Judita Paužuolytė
Muzikos grupė „Abrokenleg“ stebina daugialypiu muzikos žanru, netelpančiu į jokius rėmus. Transliuodama žmogiškąją patirtį per muziką, grupė kviečia klausytojus pasinerti į žaismingą, gaivališką išgyvenimų ir patirčių laiko juostą. Artėjant jų debiutinio albumo „Auč“ pristatymui klube „Tamsta“ nusprendėme pakalbinti šios grupės vokalistę Aistę Motiejūnaitę.
Susibūrėte 2015 metais. Kaip viskas vystėsi, kokie buvo esminiai susitikimo taškai, nulėmę Jūsų susibūrimą?
_______
Grupės sudėtis ir pavadinimai tikrai labai kito, vyko ir tebevyksta ištisa revoliucija. Tačiau esminiu susitikimu laikau vieną iš pirmųjų koncertų klube „Kablys“, kai po jo prie manęs priėjo Darjuš Loznikov ir pasakė, kad jis mielai grotų bosine gitara mūsų grupėje. Tada užsimezgė ir draugystė su „Abrokenleg“. Kitas svarbus susitikimas įvyko, kai Darjušas supažindino su dabar jau mūsų gitaristu Edvardu Rogoža. Pagrojome kartu, sukūrėme kelias dainas ir nuo to laiko grupė, patirdama visokių virsmų, ėmė vystytis ir augti iki to, kas esame šiandien.
Kodėl pasivadinote „Abrokenleg“?
_______
Pavadinimas „Abrokenleg“ visų pirma gimė visai nerimtai, labiau iš juoko. Kaip tik buvau grįžusi iš Niujorko, kuriame mokiausi aktorinio meistriškumo. Taigi ten gerus du mėnesius kiekvieną rytą žengdama pro jaukaus lietuvių niujorkiečių šeimos butuko, kuriame tuo metu buvau apsistojusi, slenkstį išgirsdavau linksmą šūktelėjimą: „Aiste, Break your leg!“ (taip anglakalbėse šalyse teatre artistams linkima sėkmės). Ilgainiui pripratau prie šitų žodžių skambesio, o kai prireikė grupei pavadinimo, ir šmėstelėjo galvon „Abrokenleg“.
Kas Jus vienija kaip muzikantus ir žmones? Kaip vieni kitus papildote?
_______
Ir kaip žmonės, ir kaip muzikantai mes esame labai skirtingi. Matyt, mūsų savitumas bei skirtumai ir lemia sukurtų dainų spalvingumą. Jei būtume labai panašūs, gal būtų visai neįdomu, o dabar grodami dažnai nustebiname vienas kitą, tai pagyvina, padeda išlikti ansambliui.
Per daug negalvojam, ar sutelpam į kažkokius nustatytus rėmus, tiesiog žaidžiame muzikiniais stiliais ir žodžių reikšmėmis.
Visada susitinkame kažką – naują dainą, tik tai dienai būdingą susiklausymą, atmosferą, jungtį – sukurti.
Kartais tiesiog leidžiame laiką kartu, klausome koncertą ar žiūrime filmą, tada jaučiu, kad taip pat kuriame.
Kaip pavyksta kurti tokią spalvingą ir įvairiapusę muziką, netelpančią į jokius rėmus?
_______
Visos dainos gimė iš improvizacijos, o dainų tekstuose nugula emocijos, asmeniniai ir suprojektuoti išgyvenimai. Iš tiesų susitinkame pagroti, pasidalinti energija, pakvailioti. O gimsta dainos – muzikiniai paveiksliukai apie pasaulį, kokį matome ir kokį kuriame šiandien.
Kas Jums yra kūryba?
_______
Kurdama muziką jaučiu galinti perteikti tai, ko negaliu išsakyti žodžiais.
Kas Jums kaip muzikantams, pasiekiantiems auditoriją garsais, yra svarbu?
_______
Norėčiau, kad klausytojas mano dainose atpažintų save. Jose netiesiogiai noriu pasakyti, kad geriausia yra būti savimi, nebijoti spalvingų išgyvenimų ir emocijų, kad visa tai yra mūsų, jei mes tai jaučiame.
Kokių emocijų, jausmų kyla patiems apie debiutinį albumą „Auč“?
_______
Labai džiaugiamės albumu, o jo išleidimas ir pristatymo koncertas bus gražus nueito kūrybinio kelio įprasminimas bei šventė mums ir visai komandai, juos kūrusiai.
Kaip apibūdintumėte kelią šio albumo link?
_______
Puikiausiai tiktų pavadinimas „Auč“. Buvo visko: ir pykomės, ir taikėmės, ir kritome ir kilome kūrybiniais kalneliais, bet svarbiausia tai, kad procesas buvo kupinas pirmų kartų, todėl labai įdomus.
Kaip manote, kokiems žmonėms tikrai bus labai gera jūsų koncerte, tad nereikėtų jo praleisti?
_______
Kurdama dažniausiai galvoju apie tai, ką pati noriu pasakyti, o ne kokiam klausytojui tai skirta, todėl manau, kad mūsų koncerte bus gera visiems, kurie ateis į jį atviri ir nusiteikę būti pagyvinti.
Koncertas vyks rugsėjo 25 dieną, 20 valandą, klube „Tamsta“. Kviečiame apsilankyti!
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/390011448373438/