Spalio 22 d., ketvirtadienį, Dailininkų sąjungos galerijos vitrinoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) be atidaromojo renginio pradės veikti skulptorių dueto – Aurelijos Šimkutės ir Gedimino Endriekaus – kūrybos paroda „Sankirta“.
„Sankirta“ – tai kuriančios žemaičių poros kelerių pastarųjų metų išgyvenimai: dramos ir abejonės, juos lydintys ryžtas ir kantrybė. Tvari bronza abiejų autorių kūriniuose saugo jautriausius išgyvenimus, o išgrynintos mintys virsta keistais pavidalais: apčiuoptas būties trapumas neretai gąsdina bei kelia dvejones. Kūryba abiems autoriams leidžia pažvelgti vienas į kitą gilesniu žvilgsniu, lengviau išsakyti nutylėtas mintis. Kūryba poroje taip pat kelia rimtus iššūkius: stojama akistaton vienas prieš kitą nebe fiziniais kūnais, o kūrybiniais išgyvenimais, dažnai persipinančiais, susiplakančiais į vieną debesį ir vėl atitrūkstančiais. Taip kūriniais galima sekti asmenines istorijų gijas, įžvelgti autorių skirtumus, vietomis – ir supanašėjimą, kuris yra neatsiejamas kuriančioje poroje.
AURELIJA ŠIMKUTĖ gimė 1984 m. Plungėje. Lankė miestelio meno mokyklą. 2007 m. baigė Vilniaus dailės akademijos Telšių dizaino fakulteto juvelyrikos ir kalvystės specialybę. Po studijų atsikraustė į Vilnių, ėmė intensyviai kurti. 2009 m. atidarė pirmą personalinę parodą. 2014 m. baigė magistro studijas, dizaino specialybę. Nuo 2012 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Šimkutė pradėjo savo kūrybą nuo juvelyrinių objektų, vėliau perėjo prie didesnės apimties skulptūrinių formų. Nestudijavusi skulptūros, Aurelija išsigrynino savitą stilistiką, lengvai atpažįstamą tarp kitų autorių. Jos kūriniai nedidelio formato, pasižymi glotniais paviršiais, juvelyriniu išdirbimu, neretai matiniu, sidabru dengtu paviršiumi. Skulptūros dažnai turi atsidarančias, keičiamas detales. Šimkutė neeskizuoja, lipdo kūrinius tiesiai iš vaško, todėl ankstesni darbai – vienetiniai, vėlesni – nedidelio tiražo.
Šimkutės darbuose vyrauja žmogiškos išraiškos būtybės Jos dažnai turi savus pasaulius – oazes: rutulį ar salą, ant kurių stovi, guli, sėdi, klūpo. Tuose pasauliuose jos apsuptos vietinės augmenijos – savitos formos medžių ir augalų, kurie mūsų pasaulyje greičiau primintų vandens augalus, samanas, jos sukurta gamta – visada besistiebianti, gyvybinga.
Aurelija stebi žmonių tarpusavio ryšius, juos vaizduoja darbuose: kartais jos pasauliuose tvyro vienatvė, ilgesys, o kartais – priešingai: būtybės tvirtos, optimistiškos ir veržlios. Pastaruoju metu savo darbuose dažnai naudoja medžio, apskritimo, augalinius motyvus, kurie kalba apie nesibaigiantį ratą, ciklą.
GEDIMINAS ENDRIEKUS gimė Plungėje 1982 m. Nuo vaikystės nuolat lipdė, domėjosi biologija, antropologija, archeologija, muzika. 2005 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete baigė skulptūros specialybę. 2007 m. atsikraustė į Vilnių, įsidarbino bronzos liejykloje, pradėjo intensyviai kurti. 2015 m. surengė pirmą personalinę bronzos skulptūrų parodą. 2016 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Gediminas Endriekus kūryboje – labai intravertiškas, kuria spontaniškai eskizuodamas. Darbus nuo eskizo iki baigto kūrinio išpildo pats. Gedimino darbuose vyrauja stovinčios, sėdinčios abstrahuotos žmogiškos figūros, būtybės, primenančios gyvūnus ar augalus, kartais pereinančios į geometrines formas, minkštos, kampuotos, dinamiškos arba sustingusios judesy.
Pagrindinės Gedimino rūpimos temos – žmogaus kilmės ir jo buvimo prasmės klausimas. Tad jo darbai neretai filosofiški, atspindintys emocijas, būties dilemas. Gediminas savo kūriniuose gausiai naudoja tamsos ir šviesos kontrastus: spindesys ir tamsi gelmė autoriui neabejotinai labai reikšmingi ne tik dėl vaizdinės išraiškos: gi kiekvienas iš mūsų kasdien turime spręsti šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio dilemas.
Aurelijos Šimkutės ir Gedimino Endriekaus kūrybos paroda „Sankirta“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki lapkričio 19 d. Parodos lankymas – nemokamas.