Vaikų kūrybiškumas – savybė, apie kurią vis dažniau kalbame įvairiuose kontekstuose. Tačiau su kuo jis valgomas? Kur jį nukreipti? Ar leisti jam reikštis natūraliai, o gal ieškoti specialių ugdymo metodų?
Išplėsti kūrybiškumo sampratą ir mokytis kurti drąsiau praėjusį savaitgalį kvietė dizaino edukacijos projektas „D Juniors: Superherojus“. Kūrybinėse dirbtuvėse 9–12 m. vaikai mokėsi dizaineriško mąstymo (angl. design thinking) pagrindų ir taikė jį praktiškai – per kūrybą, žaidimo formas, problemų sprendimą.
Anot dirbtuvių organizatorių, kūrybiškumas – universalus ir visiems būdingas bruožas, o viena iš sričių, padedanti jo siekti, yra dizainas. Tačiau šiandien dizaino edukaciją suprantame dar gana tradiciškai ir jos mokome dažnai tik per piešimą, lipdymą ar kitą siaurą veiklą.
Išleisdami vaiką į dailės ar technologijų pamoką mokykloje, su dizaino – taigi, ir funkcionalumo bei problemų sprendimo – sąvoka jos pernelyg nesiejame. Viskas, ko tikimės iš vaiko tokioje pamokoje – pagaminti gana tiksliai programos reikalavimus atitinkantį kūrinį. Tačiau ar pagalvojote, kad ir ežiuką iš kaštonų kurdamas vaikas kartu galėtų mokytis spręsti kasdienes problemas?
Būtent to moko dizaineriško mąstymo metodas, siūlantis į dizaino sritį žvelgti gerokai plačiau nei tik į gražių daiktų kūrimą. Dizaineriškas mąstymas skatina spręsti kasdienes problemas tam tikru būdu – keliant kuo tikslesnius klausimus, pajaučiant aplinką, generuojant idėjas, sprendimų ieškant įvairiose srityse. Išmokti naudoti šį metodo gali visi – tereikia būti smalsiam ir atviram naujovėms.
Projekto „Superherojus“ koordinatorė Gabija Kartovickytė sako: „Vaikų kūrybiškumas yra kitoks nei suaugusiųjų. Vaikystėje esame gerokai kūrybiškesni, tačiau neturime pakankamai žinių ir įrankių šią savo supergalią panaudoti. Suaugę, atvirkščiai, – jau turime sukaupę nemažą bagažą žinių ir metodų, deja, paradoksalu, bet iki to laiko įgimtas kūrybiškumas nemaža dalimi jau būna užgniaužtas. Tačiau kuo anksčiau vaikams rodysime gerąsias praktikas, tuo kūrybiškesnes asmenybes užauginsime.“
Nors dizaino edukacija Lietuvoje dar tik skinasi kelią, Gabija sako esanti nusiteikusi optimistiškai: „Mažais žingsneliais, po truputį bandome šią edukaciją daryti interaktyvesnę, laisvesnę, apimančią daugiau sričių. „Superherojaus“ dirbtuvėse vaikus supažindinome su dizaino pradmenimis, skatinome sąmoningiau rinktis vienas ar kitas audinių spalvas, faktūras, formas, komiksų stilių ar maisto produktus superpietums.
Kiekviena detalė svarbi – juk jos pabrėžia Superherojaus individualumą, suteikia unikalių galių ir magijos. Pastebėjome, kad šias savybes puikiai atskleidžia tamsoje šviečiantys dažai, kuriuos mūsų superherojai itin noriai pritaikė savo kostiumams. Bet tebūnie tai mažytė mūsų paslaptis (juokiasi). Tinka viskas, nuo ko vaikų akys dega smalsumu ir noru padaryti pasaulį geresnį.“