Mokytis groti muzikos instrumentu tradiciškai pradedama vaikystėje, tačiau suaugusiųjų fortepijono mokytojai, kurių Lietuvoje vos keli, tvirtina, jog suaugęs ir nieko bendro su muzika neturėjęs žmogus gali išmokti groti šiuo instrumentu bet kuriame amžiuje. Fortepijono pamokų šalutinę naudą – įtampos ir streso mažinimą – pastebėję įmonių vadovai vis dažniau pradeda skatinti savo darbuotojus groti darbe.
Išpildyti vaikystės svajonę
„Niekada nevėlu“, – įsitikinusi Eglė Andrejevaitė-Kvedarienė, koncertuojanti pianistė ir pirmosios Lietuvoje suaugusiųjų fortepijono studijos „TonArt“ įkūrėja. Pianistė, sukūrusi grojimo fortepijonu mokymo programą suaugusiems, teigia, jog Lietuvoje beveik nėra teorijos apie suaugusiųjų mokymą: „Pamenu, sykį nuvykusi į Ameriką koncertuoti, Bostone užsukau į natų knygyną. Jame išvydau didžiulę spintą, prikrautą vien pradžiamokslių suaugusiems. Lietuvoje tokių pradžiamokslių nėra, o subrendusių žmonių negalima mokyti kaip vaikų – jų motyvai, laiko galimybės ir resursai visai kiti. Suaugusieji groja, nes nori atsipūsti nuo darbų, įveikti stresą, išpildyti seną vaikystės svajonę. Jie ateina, nes jiems malonu groti.“
Pianinas biure – kaip motyvacijos forma
E. Andrejevaitė-Kvedarienė teigia, jog personalo ar kitų skyrių vadovai ieško būdų motyvuoti darbuotojus ir mažinti įtampos darbe lygį. Dažnėja atvejų, kuomet tam spręsti pasitelkiamas pianinas.
„Jau ne iš vieno girdėjau, kad jų biurų poilsio kampeliuose stovi elektroniniai pianinai, kuriais mielai grojama per pietų pertraukas. Vadinasi, įmonės supranta, kad greta kitų darbuotojus motyvuojančių priemonių – sporto klubų, SPA, streso valdymo programų – galima pasitelkti ir muziką. Grojimas muzikos instrumentu yra tarsi psichoterapija – ir ji tikrai veikia,“ – dalijasi E. Andrejevaitė-Kvedarienė.
Akustinis pianinas stovi ir Baltijos pažangiųjų technologijų institute Vilniuje. „Instituto vadovas susirado mane su klausimu, ar fortepijono mokytojas galėtų vesti pamokas biure, nes net penki darbuotojai panoro išmokti groti, – pasakoja „TonArt“ vadovė. – Mielai sutikome juos mokyti instituto patalpose. Mane apskritai džiugina toks inovatyvus požiūris: darbdavys supranta, kad darbuotojui reikia ne tik atidirbti jam skirtas valandas, bet ir atsikvėpti, atstatyti dėmesingumą ir kūrybiškumą. Grojimas žmogui leidžia nuo visko atitrūkti ir pasinerti į visai kitokį pasaulį. Net grojant paprastą gamą neįmanoma galvoti apie darbo projektus, nes grojimo veikla reikalauja šimtaprocentinio įsitraukimo. Vaikščiojant po gamtą, sportuojant klube ar atliekant jogos pratimus, galvoje vis tiek sukasi darbai ir rūpesčiai, o atsisėdus prie muzikos instrumento jie visiškai pradingsta“ , – pasakoja E. Andrejevaitė-Kvedarienė.
Suaugusiųjų mokytojai antrina ir Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangiųjų technologijų instituto vadovas, nusprendęs biure rasti vietos instrumentui: „Pianinas daliai mūsų darbuotojų tapo gyvenimo džiaugsmu. Negirdėjau, kad kam nors jis trukdytų. Niekas nesiskundžia, kad biure grojama.“
Anot T. Žalandausko, didžiąją dalį gyvenimo žmogus praleidžia dirbdamas, tad darbe jam turi būti suteikta galimybė tobulėti.
„Mintis darbe pasistatyti pianiną kilo dėl dviejų priežasčių. Pirma – susitikimų kambaryje atsirado laisvos erdvės, kurią norėjosi užpildyti: gimnastikos sienelę ir stalo futbolą jau turime, tad pagalvojome apie pianiną. Antra – pats seniai norėjau išmokti groti, o besikalbant su bendradarbiais paaiškėjo, kad tokių žmonių yra ir daugiau“ , – dalijasi T. Žalandauskas.
Susisiekus su E. Andrejevaitė-Kvedarienė, biure atsirado ir pianinas, ir mokytojas, kuris sutartu laiku atvyksta į biurą ir moko darbuotojus groti.
„Pianinas priverčia nuo visko atsiriboti, suteikia pačią efektyviausią darbo pertrauką. Jeigu nori palaikyti gerą fizinę formą, turi nuolat mankštintis. Lygiai tas pats ir su protu: kad nesustabarėtum, turi nuolat mokytis“ , – tikina T. Žalandauskas.