Tomas Pabedinskas
Lapkričio 21-24 dienomis, tarptautinės fotografijos konferencijos metu, Kipre, Nikosijos mieste vykusioje knygų parodoje buvo eksponuojama fotografo Romualdo Požerskio nuotraukų ir dienoraščių knyga Neramūs keliautojai.
Knyga ir joje publikuojamos fotografijos jau ne kartą buvo pristatytos Lietuvoje bei užsienio šalyse: jos sulaukė žiūrovų dėmesio ir akademinėje Vytauto Didžiojo universiteto aplinkoje, ir nuo miesto šurmulio nutolusiame Babtyno Žemaitkiemio dvare; leidinys buvo pastebėtas ir fotografijos profesionalams skirtame Paris Photo festivalyje, ir aprašytas populiariame Italijos naujienų portale Internazionale. Ką sau artimo ir svarbaus knygoje Neramūs keliautojai atranda tokios skirtingos auditorijos?
Ne vienas knygos skaitytojas ar parodos lankytojas prisipažino, kad labiausiai jiems įsiminė fotografijų ir dienoraščių nuoširdumas, nenugludinta vaizdinė raiška ir tekstų autentiškumas. Knygoje publikuojamos fotografijos buvo sukurtos aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kuomet R. Požerskis, po kelerių metų įsiliejęs į žymiausių Lietuvos fotografų gretas, dar buvo Kauno politechnikos instituto studentas ir savo jaunystės dienas leido su grupele bendraminčių, vienijami aistros motociklams, kelionėms ir laisvės idėjoms. 1971–1975 m. R. Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi The Doors, Led Zeppelin ar Black Sabbath, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir… svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.
Prisimindamas jaunystės laikus R. Požerskis aistrą motociklams ir kelionėms lygina su „jauna, egzotiška mergina, kuri viena ranka tave apkabinus, kitoje laiko dalgį”. Tačiau šiandien akivaizdu, kad tai nebuvo vien trumpalaikis jaunatviškas maištas prieš tuometinius politinius suvaržymus ar konformistines socialines normas. Keletas metų, praleistų keliaujant motociklais, leido sukurti autentišką praėjusio laikotarpio liudijimą, kuriame išsaugotas laisvės bei prasmingo gyvenimo ilgesys aktualus ir šiandien.