top of page
  • Writer's pictureCikados

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos parodos, atveriančios dvi skirtingas žmogaus ir gamtos santykio perspektyvas

Kovo 28 d., ketvirtadienį, 18 val. LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos dvi naujos pavasario sezono parodos. Lankytojams pristatoma tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Jono Kuro kūrybos retrospektyva „Himnas perskilusiai šypsenai“ ir ją lydinti jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrejaus Polukordo paroda „Nežinomi grybai“. Abiejų parodų sumanytoja ir kuratorė – menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. 


Rimantas Dichavičius „Tapytojas Algimantas Jonas Kuras“, 1978. R. Dichavičiaus asmeninis archyvas
Rimantas Dichavičius „Tapytojas Algimantas Jonas Kuras“, 1978. R. Dichavičiaus asmeninis archyvas

Skirtingų kartų mąstysena apie gamtą

„Idėja sugretinti šių dviejų skirtingų kartų atstovų kūrybinę mąstyseną kilo svarstant apie požiūrio į gamtą kaitą tiek kasdieniniame gyvenime, tiek menuose. Gyvename laiku, kuris apsemtas ekologinių idėjų ir dažnai į viską aplinkui žiūrime per madingą tvarumo prizmę, taip suniveliuodami daugybę kitų galimų požiūrių ir menui priskirdami didaktines, auklėjamąsias funkcijas, kurių jis neprivalo turėti. Algimanto Jono Kuro ir jo kartos autorių, dabar jau klasikų, susidomėjimas banaliais kasdienybės siužetais buvo inspiruotas individualios estetikos paieškos ir maišto prieš tuometinę oficiozinę kultūrą. Man įdomu, ką jo kūryboje matome dabar, gyvendami eko-katastrofinių nuojautų ir prognozių pasaulyje. Taip pat įdomu, kaip šias idėjas atliepia jaunosios kartos kūrėjai. Tikiuosi, jog šių dviejų parodų derinys suteiks žiūrovui galimybę patirti skirtingų kartų kūrėjų vertybines sistemas ir provokuos mąstyti kritiškai“, – pasakoja parodų kuratorė.


Algimantas Jonas Kuras „Gamta ir technika II“, 1974. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Algimantas Jonas Kuras „Gamta ir technika II“, 1974. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Kuras: galima tapyboje vaizduoti vien tik daiktus, ir jie kalbės apie žmones 

Žolėje styrančios surūdijusios mechanizmų nuolaužos, keisti, beveik neatpažįstami laiko tėkmės sumaitoti pramoniniai daiktai, priekaištingai primenantys apie civilizacijos progreso išvirkščiąją pusę, – tai A. J. Kuro (g. 1940) tapybos motyvai. Juos dailininkas savo kūryboje nuosekliai apmąsto jau daugiau nei šešiasdešimt metų. Tačiau menininkas žmogaus gamtoje paliktomis lūženomis ir šiukšlėmis pirmiausia domisi ne dėl ekologinio susirūpinimo, o dėl estetinio jautrumo šios priešpriešos kuriamai estetinei įtampai.

„Ieškojau pastoviausių dalykų. Dangus, žemė man atrodė pastoviausi, turintys daugiausiai jėgos.

Tai ne ekologija. Man įdomūs daiktų likimai, jų nykimo, dūlėjimo išraiškingumas. Tapydamas nekeliu sau jokių tikslų – ekologinių, politinių, moralinių. Nieko nenoriu auklėti. Kai miške pamatau išmestą geležies laužą, tepaluotus karbiuratorius, sulankstytus dviračio rėmus, mane apima dvejopas jausmas. Pirma, galvoju, koks velnias čia visą šlamštą išvertė. Antra, mintis jau analizuoja situacijos dramatizmą, priešpriešą tarp amžinos gamtos ir nugyventų, suniokotų daiktų. Ima patikti nepakartojama tų daiktų plastika, linijų, dėmių, šešėlių šokis“, – pasakoja A. J. Kuras.

Menininko žvilgsnį traukia nereikalingi, atgyvenę, savo istorijas turintys daiktai. „Naujai pagamintas daiktas manęs, kaip dailininko, beveik nedomina. Tačiau tie daiktai, kurie paskui gyvena tarp žmonių, įgauna prasmę, tampa lyg simboliai. Galima tapyboje vaizduoti vien tik daiktus, ir jie kalbės apie žmones ne blogiau nei patys žmonės“, – sako dailininkas.


Algimantas Jonas Kuras „Kolūkio laukų trešimas malūnsparniu“, 1974. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Algimantas Jonas Kuras „Kolūkio laukų trešimas malūnsparniu“, 1974. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Himnas perskilusiai šypsenai

Tai pirmoji tokio masto A. J. Kuro kūrybos panoramą ir chronologiją pristatanti paroda. Ji sudaryta iš Lietuvos muziejų fonduose, privačiose kolekcijose saugomų ir pačiam menininkui priklausančių kūrinių: tapybos ir grafikos darbų, asambliažų. Parodoje atveriama galimybė susipažinti ir su A. J. Kuro tekstais. Jie perteikia menininko idėjų raidą, svarbiausius kūrybos principus, padėjusius pamatą postmodernistinei mąstysenai Lietuvos vizualiuosiuose menuose.

Kilęs iš kaimo aplinkos, A. J. Kuras puoselėjo savitą estetinę žiūrą, kurią kritikai praminė „šiukšlynų poezija“. „Tačiau tikrasis paveikslų veikėjas yra laikas, smerkiantis daiktišką būtį sunykimui ir nuolat primenantis jos laikinumą. Vieninteliai stabilūs, nesikeičiantys tėra du dėmenys – žemė ir dangus. Kas tarp jų – tik akimirką trunkantis šypsnys“, – parodos pavadinimą paaiškina J. Marcišauskytė-Jurašienė.


Algimantas Jonas Kuras „Mergaitė“, 1972. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Algimantas Jonas Kuras „Mergaitė“, 1972. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Nežinomi grybai ir žinomos pasekmės

A. J. Kuro kūrybos retrospektyvą lydi tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrejaus Polukordo (Andrej Polukord, g. 1990) paroda „Nežinomi grybai“. Ši paroda kelia klausimus apie žmogaus atsakomybę gamtai ir siūlo kitokią jų santykio apmąstymo perspektyvą. 


Andrej Polukord. Gerardo Moncada nuotrauka. A. Polukordo asmeninis archyvas
Andrej Polukord. Gerardo Moncada nuotrauka. A. Polukordo asmeninis archyvas

„Turbūt ne vienas pastebėjome kuždantį vidinį balsą, kad sistema, kurioje gyvename, ugdo žmogų-vartotoją, nors jo prigimtis yra visai kita – žmogus-kūrėjas. Praktikuojant ir propaguojant vartotojišką sistemą yra eikvojami resursai, taigi vyksta involiucija, o ne resursų panaudojimas aukštesniems tikslams (pvz., atradimams) – evoliucijai. Nes kas, jei ne nauji atradimai, stumia žmoniją pirmyn ir atveria galimybes? Dėl tokios „gerovės“ praktikavimo bus vis „negana“ ir „nepakankamai“. Dėl tokios praktikos ir kyla pasaulio bėdos“, – mintimis dalijasi menininkas.

Būdamas ne tik sėkmingas grybautojas, bet ir grybų kolekcininkas, A. Polukordas parodos lankytojus supažindina su naujomis invazinėmis grybų rūšimis, kurias pramoniniu būdu išaugino ir miške pasėjo patys žmonės. Menininkas kviečia pasinerti į paradoksų ir pokštų kupiną distopinę pasaką.

Nežinomus grybus bus galima pažinti tik vilkint formalaus stiliaus švarkus (šiuos bus galima pasiskolinti čia pat, prie įėjimo į parodą) ir sėdint... masažiniame krėsle.

„A. Polukordo instaliacijos, performansai, videomeno projektai iš pirmo žvilgsnio atrodo komiški ir absurdiški, tačiau jų tikslas – laužyti nusistovėjusias mąstymo schemas, parodyti jose slypinčius paradoksus. Meniniais projektais jis paverčia ir savo hobius, tokius kaip duonos kepimas arba grybavimas. Andrejaus kūryba žaidžia nerimtumo ir naivumo korta velniškai tiksliai ir taikliai, pirma išmušdama iš vėžių, priversdama nusišypsoti, o galiausiai – susimąstyti“, – sako J. Marcišauskytė-Jurašienė.


Andrej Polukord „Nežinomi grybai“, 2024, stopkadras.
Andrej Polukord „Nežinomi grybai“, 2024, stopkadras.

„Šiukšlių estetiką“ padės suprasti lydinčių renginių programa

Parodą „Himnas perskilusiai šypsenai“ lydės ekologijos temą išplečianti renginių programa: kūrybinės dirbtuvės, tyrėjų pranešimai, filmų peržiūros bei ekskursijos. 

Balandžio 11 d. galerijoje vyks mini konferencija. Jos dalyviai apmąstys modernybės ir antropoceno eras bei šių temų raišką A. J. Kuro kūryboje. Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto mokslininkai Vaiva Daraškevičiūtė ir Mintautas Gutauskas bei parodos kuratorė J. Marcišauskytė-Jurašienė. 

Balandžio 18 d. menininkas Česlovas Lukenskas ir biochemikė, kulinarinio paveldo studijos įkūrėja Rūta Lukenskienė pristatys XX a. 9 deš. pradžioje menininkų rengtas ekspedicijas į sąvartynus ir šiukšlynus, papasakos, kaip „rastų daiktų“ filosofija paveikė asambliažo žanrą. 

Tris sekmadienius parodos veikimo laikotarpiu įvairaus amžiaus lankytojai bus kviečiami dalyvauti menininkių Dainos Pupkevičiūtės, Ievos Rižės ir kompozitorės, atlikėjos Miglės Vilčiauskaitės-Migloko vedamose kūrybinėse dirbtuvėse. 

Giliau pažinti menininko kūrybą ir parodos koncepciją bus galima kuratorės J. Marcišauskytės-Jurašienės vedamose ekskursijose. Tai tik dalis naująją parodą lydėsiančių renginių. Muziejus kviečia besipildančią programą sekti internete ir socialinių medijų platformose.


Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė A. J. Kuro studijoje. Vadim Šamkov nuotrauka. J. Marcišauskytės-Jurašienės asmeninis archyvas
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė A. J. Kuro studijoje. Vadim Šamkov nuotrauka. J. Marcišauskytės-Jurašienės asmeninis archyvas

<><><><><>


Parodos Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos kovo 28 d., ketvirtadienį, 18 val. Algimanto Jono Kuro paroda „Himnas perskilusiai šypsenai“ veiks iki birželio 16 d., Andrejaus Polukordo paroda „Nežinomi grybai“ – iki birželio 9 d.


Parodas organizuoja LNDM Nacionalinė dailės galerija

Parodų kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė 

Dizainerė Laura Grigaliūnaitė 

Šviesų dailininkas Milvydas Kezys 

Koordinatorius Ernestas Parulskis

Koordinuojantis architektas Mindaugas Reklaitis

Commentaires


bottom of page