top of page
Writer's pictureCikados

Nacionalinis simfoninis orkestras tęsia „Prancūzų muzikos šedevrų“ ciklą

Filharmonija ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) tęsia praėjusiame koncertų sezone inicijuotą orkestro muzikos programų ciklą „Prancūzų muzikos šedevrai“. Lapkričio 11 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje vyks jau trečiasis šio ciklo koncertas. Jame skambės Olivier Messiaeno, Camille’io Saint-Saënso ir Lili Boulanger muzika, publiką neabejotinai nukelsianti į savitu grožiu spinduliuojančią Prancūziją.


LNSO. Nuotraukos autorius D. Matvejevas
LNSO. Nuotraukos autorius D. Matvejevas

„Prancūzų muzikos šedevrų“ programa Filharmonijos scenoje suburs gausų būrį lietuvių solistų ir muzikantų, vadovaujamų jau ne pirmą kartą Filharmonijos scenoje pasirodančio dirigento Jonathano Bermano (D. Britanija). Šis maestro 2015 m. festivalio „Gaida“ koncerte, Filharmonijos scenoje, buvo pristatytas kaip sparčiai kylanti Europos muzikos žvaigždė, platų pripažinimą spėjęs pelnyti naujosios kartos britų dirigentas.

J. Bermano diriguojamas orkestras koncertą pradės Olivier Messiaeno kūriniu „Užmirštos aukos“ („Les offrandes oubliées“). Po jo prie orkestro prisijungsianti solistė, violončelininkė Elena Daunytė pagrieš žavingą ir subtilų Camille’io Saint-Saënso Pirmąjį koncertą violončelei. Šis vienas labiausiai išsilavinusių savo laiko kompozitorių yra ypač vertinamas už instrumentinės muzikos kūrybą, jo Koncertas violončelei, kaip ir kiti instrumentiniai opusai, atskleidžia virtuozišką kompozicinę techniką. Girdėsime melodingą, išraiškingą, dinaminių ir ritminių niuansų kupiną muziką.


Jonathan Berman. Nuotraukos autorius George Garnier
Jonathan Berman. Nuotraukos autorius George Garnier

Antroje dalyje su orkestru pasirodys vokalinis trio – Eglė Šidlauskaitė Wyss (mecosopranas), Mindaugas Jankauskas (tenoras) ir Romanas Kudriašovas (baritonas). Dainininkai atliks Elenos, Fausto ir Mefistofelio vaidmenis spalvingoje XX a. pradžios prancūzų partitūroje. Tai – bene didžiausia intriga, klausytojų laukianti koncerto pabaigoje: devyniolikmetės prancūzaitės Lili Boulanger parašyta stambi vokalinė-simfoninė muzikinė drobė, kantata „Faustas ir Elena“ („Faust et Hélène“).

Į muzikos istoriją Lili Boulanger, legendinės kompozitorės ir pianistės, pedagogės Nadios Boulanger sesuo, įėjo kaip pirmoji moteris kompozitorė, už šią kantatą 1913 m. pelniusi prestižinę Romos premiją (Prix de Rome, beje, jos sesuo Nadia penkeriais metais anksčiau šiame konkurse buvo apdovanota antrąja premija). Klausantis kūrinio darosi aišku, kad konkurso komisiją galėjo pavergti nepaprastai skoninga, subtili ir kartu įmantri šio kūrinio orkestruotė, spalvingi balsų ir instrumentų deriniai, nostalgiškas melodijų grožis. Kaip yra sakęs šiuolaikinis italų kompozitorius Francesco Filidei, kalbinamas muzikologės Vitos Gruodytės, „prancūzų kompozitoriai daugiau dėmesio skiria spalvai. Gal nereikėtų taip apibendrinti, bet iš tiesų prancūzams labiau rūpi ne tiek bendra forma, kiek tai, kas yra jos viduje – tembrai, tekstūros, spalvos.“ Tad klausydama Lili Boulanger muzikos publika iš tiesų pasineria į daugiasluoksnį, daugiaprasmį garsų pasaulį ir mėgaujasi juo.


<><><><><>


Orkestro muzikos koncertas „Prancūzų muzikos šedevrai III“ vyks lapkričio 11 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

Comments


bottom of page