Pandemija

2020 m. kovo 20 d.

#karantinouzrasai


Tekstas: Ona Mikalauskytė

Nuotrauka: Ivona Tautkutė



Staiga nubudome iš esmės pasikeitusiame pasaulyje. Prioritetai pakeitė vietas mūsų savaime suprantamame sąraše. Keisčiausia tai, kad kelerius metus mane kankinęs nerimo sindromas ir depresija staiga įgavo prasmę. Jau gana seniai buvau priėjusi prie išvados, kad atskirus individus kamuojantys nerimas ir depresija gali būti viso labo labai stiprus pasaulio ir sergančios gamtos pajautimas. Dalis depresija sergančių asmenų atsiriboja nuo visuomenės, atranda save, ieško kelio Dievo link, keliauja į Indiją, Meką ar Izraelį, kol galiausiai suvokia, kad atsakymas yra tvari aplinka ir atsigręžimas į gamtą. Kiti ilgai kovoja tarp noro atrasti save ir paklusti visuomenės normoms bei priimtoms taisyklėms, kol galiausiai šią kovą pralaimi. Ši grupė laikosi įsitvėrusi visuomenės, yra atsargi, apsaugota sveikatos sistemos, jos individai yra pirmųjų pasaulio šalių piliečiai, jiems iš esmės negresia karas, badas ar maliarija. Gamta šią toksišką grupę šienauja savižudybėmis ir savanorišku atsisakymu susilaukti palikuonių. Saugi pirmųjų pasaulio šalių visuomenė nebesivysto ir netobulėja, renkasi saugią aplinką ir iškrenta iš evoliucijos proceso. Ir tada mūsų genialioji motulė gamta sugalvoja, kaip šią sterilią grupę prašluoti – pandemijomis!


Saugi visuomenė, kuri jaučiasi nutolusi nuo pavojingo pasaulio, pabėgėlių krizių, karo Irake, Sirijoje ar Palestinoje, staiga suklūsta, o pandemijai peršokus kelias sienas suvokia, kad karas, vykstantis kažkur toli, gali lengvai pasiekti. Šiam gamtos karui įsisukus į mūsų valstybę suvokiame, kad tik iš Holivudo filmų mes žinome, kaip būti herojumi, ir staiga visi pasijuntame bestuburiais šliužais, kuriuos gamta pasirengusi sutraiškyti.


Gamta yra Dievas. Prieštaraujate? Pažvelgime į savo imunitetą, kuris karta iš kartos mums perduotas stiprus arba silpnas. Ir ne paslaptis, kad nebijančio išsitepti, plikomis rankomis kapstytis darže, nusiraškyti obuolį tiesiai nuo obels imunitetas bus stipresnis nei gyvenančio sterilioje aplinkoje. Kuo glaudesnį ryšį su gamta turi žmogus, tuo didesnį atsparumą ligoms įgis. Ko gero, jau kiekvienas suprato – su virusu susitiksime visi. Svarbiausia užtikrinti, kad tai nenutiktų visiems vienu metu, nes mūsų lepios visuomenės sveikatos apsauga yra ribota ir turinti trūkumų. Žinote, kas neturi trūkumų? GAMTA. Ji pasirengusi patikrinti kiekvieno ryšį su ja. Tiems, kam miškas yra namai, medžiai – stogas virš galvos, o vandens telkinys – geriausia sūkurinė vonia, nėra ko bijoti, gamta pakštels jiems į kaktą lengvu gerklės skausmu. O tiems, kuriems ji yra lyg melžiama karvė ir nerūpi, kokią įtaką žmogus daro savo aplinkai, kurie nemato prasmės medžiuose ir švariame ore, kuriems gražiausia yra betono džiunglių plėtra, turiu liūdnų žinių – gamta jūsų irgi nemyli.