Spalio 11 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijos pagrindinėje ekspozicijų erdvėje atidaromos dvi Klaipėdos menininkų parodos: Neringos Poškutės-Jukumienės, Albino Jukumo paroda „Procese“ ir Ingridos Mockutės-Pocienės paroda „Vienas kūnas“.
N. Poškutės-Jukumienės ir A. Jukumo kūryba žiūrovui iš pirmo žvilgsnio atsiveria geometrinėmis linijomis, susikirtimais, lūžiais. Tačiau kūrybinis procesas menininkų porą jungia ne tik per plieno lakšto suvaldymą, formavimą ar destruktūrizavimą, bet ir kūrėjų pagarbą visam laiko bei kitų faktorių veikiamam paviršių kismui.
N. Poškutės-Jukumienės instaliacija „Prussian Blue“ kalba apie krašto, kuriame menininkė gyvena, būdingą spalvą ir medžiagas – metalą, emalį, epoksidines dervas. Prūsiškasis mėlis emalio, metalo kūriniuose tampa šiuolaikinio skepsio ir istorinio įtarumo įrankiu, medija.
A. Jukumas savo kūryboje tyrinėja plokštumos geometrinių lūžių, susikirtimų, šviesotamsos ir optinės simuliacijos vizualinį paveikumą. Autoriui aktuali lankstymo tema, kurioje išsemti visas galimas kompozicijas – neįmanoma. Kiekvienas metalo medžiagos lūžis, kompozicinis iššūkis kaskart yra ir naujas techninis atradimas.
Ne vienerius metus gyvenantys ir kuriantys Klaipėdoje, N. Poškutė-Jukumienė ir A. Jukumas baigė studijas Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakultete, ten ir šiandien dalyvauja ugdymo procese. N.Poškutė-Jukumienė yra Metalo meno ir juvelyrikos bakalauro programos vadovė. A. Jukumas dirba studijoje, kurioje kūrybinę veiklą kartu vykdo ir Telšių fakulteto absolventai.
Kitos klaipėdietės menininkės Ingridos Mockutės-Pocienės parodoje „Vienas kūnas“ eksponuojami du fotografijų ciklai: „Ne pirmą naktį nelauki sapno“ (2020 m.) ir „Vienas kūnas“ (2023 m.).
„Nuolat susikoncentravę į išgyvenimo, klestėjimo, „prabangos“ (vartojimo) procesus nustūmėme į šalį tikrąsias vertybes – harmoniją su savimi, gamta, aplinka, gyvą bendravimą, tiesiog išklausymą, užuojautą, apkabinimą, paguodą. Šito taip trūksta dabar.
Savo cikle „Vienas kūnas“ vis gaudau tuos gražiuosius gyvenimo momentus, lyg skaidrias ašaras – perlus. Tai – mūsų juokas, vaikai, buitis ir seneliai, nerimas ir žaidimai. Sustabdytas laikas fotografijose kviečia pabusti – išgyventi akimirką. Čia atsiranda lyg kitas laikas, menami namai, kur vaikai visada lieka vaikais ir mirtis neegzistuoja. Kur persipina tarpusavyje mieli susitikimai, pokalbių nuotrupos, kasdieniai rūpesčiai, darbai, džiaugsmai ir netektys, sakralūs dalykai virsta savotiškais simboliais“, – parodos anotacijoje rašo autorė.
I. Mockutė-Pocienė – fotografė, gimusi Tauragėje, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Klaipėdoje. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete įgijo metalo meno ir juvelyrikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu ten pat tęsia ir taikomojo meno magistro studijas. Nors kūrybinį kelią pradėjo kaip juvelyrė, tolimesnėje kūryboje išryškėjo aistra fotografijai. Menininkė aktyviai kuria ir pristato personalines parodas. Viena iš paskutinių fotografijų parodų – „Je suis Žardė“ (2022) buvo eksponuota Klaipėdos viešosiose erdvėse, ant pastatų sienų Žardės aikštėje.
<><><><><>
Parodos „Procese“ ir „Vienas kūnas“ Dailės galerijoje Panevėžyje veiks iki lapkričio 11 dienos.