Šiltesnis saulės spindulys. Ilgesnė diena. Pumpurai ir šalnos. Paukščiai. Sugrįžtantys. Klegantys. Istorija. Reikšmingomis datomis fiksuojanti laiko tėkmę. Svajonės, tikslai ir darbai. Užduodantys ir keičiantys ritmą. Patirtys. Kai kartais baisu atidaryti langines pavasariui. Žmogus. Žmogui. Padedantis. Įkvepiantis. Vienas kitą. Disciplina. Išsauganti motyvaciją išsikeltiems uždaviniams. Energija. Kai išmokstame perkrauti save. Dar ir dar kartą pradėti. Viltis. Kad išmoksime išklausyti ir suprasti vis labiau.
Pavasaris.
Užuosti, paliesti, matyti, girdėti. Pradžią. Naujo ciklo. Gamtos. Žmogaus.
Kažkas padeda tašką. Pradeda naują sakinį. Kablelį. Kažkas. Padeda. Daugtaškį. Naujos-senos dermės. Suskamba. Vystosi.
Impresija. Nevisada tokia, kokios tikimės. Kartais su pauzėmis. Su kulminacijomis. Po kurių skirtingai kvepia pirmieji žiedai.
Pavasaris.
Naujas lapas. Tos pačios knygos. Nors kartais taip norisi pradėti rašyti kitą, naują. Keičiasi tik rašalas. Jo spalva. Sodrumas. Kartais susitepame pirštus. Išsilieja. Kartais uždžiūsta. Rašome.
Pavasaris.
Liaudies dainose. Klasikos archyvuose. Naujuose kūriniuose. Sodrus ir gaivus tuo pačiu. Meilės kvapų, spalvų, prieskonių.
Pavasaris.
Legendų dienoraščiuose. Karių širdyse. Vaiko saujoje gniaužiant pirmąsias žibutes. Mamos ašaroje pirmus kartus. Stebint.
Kiekvienas pavasaris – istorija. Viltis.
Daina. Eilėraštis.
Kažkas pasilieka aukso fondams, kažkas privačiuose namuose.
Su juoko, džiugesio ir ašarų. Liūdnų ir pakilių prisiminimų. Gūsiais.
Pavasaris mus mokina dalintis. Per vėją. Šaltį. Kai kartais nežinai, kas tai yra. Tiesiog kviečia. Žydėti. Kvepėti. Net jei sušaltum. Net jei ir niekam nerūpi. Pavasaris toks. Jis tiesiog sprogsta. Jis tiesiog nori būti. Ir nesvarbu kas, ką pagalvos. Pavasaris kviečia kurti, mylėti, šokti, dainuoti. O tu eini su juo kartu arba ne.
Tekstas : Agnė Sabulytė