2019 09 19 — 2019 10 09
Parodos kuratorė: dr. Rasa Žukienė
Organizatorius: ,,Contour Art Gallery''
Parodos architektė: Ieva Cicėnaitė
Tekstas ir nuotraukos: Nerijus Pugačiauskas
Lauke negailestingai pila žvarbus lietus, rudeniška vakaro tamsa glemžiasi paskutiniuosius šviesos spindulius, tačiau tai išsisklaido įžengus į pačioje senamiesčio širdyje įsikūrusią tapytojo Raimondo Gailiūno parodą „Neramus“ (kuratorė dr. Rasa Žukienė). Unikalūs darbai pristatyti ketvirtadienį parodoje, vykusioje modernioje bei minimalistinėje meno galerijoje „Arka“, kurios ekspoziciją kūrė architektė Ieva Cicėnaitė, o renginį organizavo ,,Contour Art Gallery''.
Tik įėjus mane pasitiko šilta, maloni ir svetinga aplinka. Po truputį pradėjo gūžėti įvairiausi žmonės – jauni ir senyvi, studentai ir dirbantys, R. Gailiūno pažįstami ir visiškai svetimi. Nesvarbu, kas, kokie, kodėl ir iš kur, nes visus šiuos žmones čia pritraukė ir sujungė vienas esminis dalykas – menas.
Kuo gi Raimondo eksponuojama kūryba ir, be abejonių, jis pats žavi, kad į parodos pristatymą suplaukė dešimtys žmonių?
Jau parodos atidarymo pradžioje menininkas buvo apibūdintas pačiais nuostabiausiais žodžiais: nuoširdus, itin atsidavęs darbui, be galo darbštus, labai naujoviškas...
Na, pats tapytojas nėra miestietis, tačiau jo kūryba ir dvasia yra itin šiuolaikiškos. Per gyvenimą menininko tapybos stilius, subjektai kūriniuose laipsniškai keitėsi, evoliucionavo. Raimondas nemėgsta atkartoti ankstesnių savo darbų ir nuolat ieško to, ko jo kūryboje dar nebuvo.
„Neramus“ nėra pirmoji R. Gailiūno paroda, bet tikrai ir ne paskutinioji. Tapytojas pritaria, kad ši paroda – tik stotelė jo ilgame kūrybiniame gyvenime, o poreikis bei aistra tapyti niekur nedingo ir tebėra stiprūs.
Paroda pateikta nestandartiškai. Menininko darbai suskirstyti į šešis segmentus, kurie susijungia į visumą ir suformuoja tai, ką galite dabar išvysti nuvykę į parodą. Kiekviena dalis taip pat turi atskirą pavadinimą, tematiką. Paklausęs parodos autoriaus apie tai, kaip reikia kurti, kad darbai susidėliotų į tokią vientisą ir estetiškai nuostabią parodą, sulaukiau netikėto atsakymo: „Tai nėra tikslas“. Kurdamas Raimondas nestato savęs į rėmus, nes galiausiai kūriniai neįtikėtinu būdu atranda tarpusavio sąryšį ir susijungia į didesnį vienetą.
„Ankstesnėse parodose eksponuoti mano darbai buvo spontaniškesni, o tapydamas šiuos ilgiau pagalvodavau. Kurdamas bandžiau naudoti kuo mažiau priemonių ir pasiekti tą patį rezultatą, kaip ir turėdamas viską, ko reikia. Ši paroda yra pavyzdys, kad gyvenime paprasčiausiai ateina laikas, kai reikia viską permąstyti ir daryti kitaip. Taip, kaip buvo, jau nebesinori. Man labai įdomu stebėti, kuria linkme judės mano kūryba toliau, ir aš tam nesipriešinu,“ – teigia darbų autorius, paklaustas, ką jam pačiam reiškia paroda „Neramus“.
Vaikštinėjant po parodą ir nagrinėjant paveikslus, mano akį patraukė ne viename kūrinyje aiškiai matomas šuns motyvas.
„Būdamas jaunas turėjau šunį, kurį labai mylėjau, praleidau daug laiko kartu, todėl tai panaudojau kaip kūrybos motyvą. Įamžinau jį. O ką šuo mano darbuose konkrečiai reiškia, aš paliksiu spręsti jums. Be abejonės, tai – metafora, bet man įdomiau išgirsti, kaip kiti mato kūrybą jos neaiškinant“.
Tapybos meistras taip pat pabrėžia, kad tokio nuostabaus rezultato nebūtų pasiekęs ir be kuratorių. Jie pateikė pavadinimo idėją, suformavo atskiras parodos dalis ir dar daug ką, kad pasiektų tikslą. To turbūt nebūtų pavykę padaryti be gilaus ryšio su menu ir menininku, įsiklausymo į kūrėją bei paprasčiausiai nuoširdaus darbo.
Daugiau kalbėti apie R. Gailiūno kūrybą nebenoriu. Nebenoriu, nes aš jos žodžiais tinkamai neperteiksiu. Pasidalinau savo patirtimi apie parodą, o dabar jūs galite eiti ir susikurti savo.