Ieškoti
  • Cikados

Adrianas Onco Tarptautiniame fotografijos simpoziume Nida' 19

Tekstas: Judita Paužuolytė

Iliustracija: Jolanta Vareikaitė

Vertimas: Gintarė Jotautaitė - Davidian

Tarptautinis Nidos fotografų simpoziumas NIDA‘19 į savo gretas įtraukė ir prodiuserį Adrianą Onco. Į fotografų gretas įsiliejęs kino atstovas sujungia vizualiojo meno išraiškos priemones į vientisą tematiką. Festivalio metu vyks filmo „General Report II“ peržiūra ir A. Onco inicijuojama diskusija apie aktyvizmą mene. Šį kartą su prodiuseriu kalbame apie žvilgsnį į vizualųjį meną.


Kokia tema pasirinkote kalbėti šiame Tarptautiniame Nidos fotografijos simpoziume?

______

Pristatymo tema –„Pere Portabella: kinas anapus kino“. Tai bus konceptualus turas apie vieno režisieriaus darbus ir viską, ką jie išjudins mano mintyse pokalbio metu. Šią temą pasirinkau ir todėl, kad esu jo komandoje, tad, manau, šie darbai labai reikšmingi ir naudingi šioje kritinėje situacijoje, kurioje esame.


Ką jums reiškia aktyvizmas mene?

______

Esmė, slypinti po terminu „aktyvizmas mene“, asmeniškai man reiškia meną, praturtinantį ir išplečiantį mūsų akiratį. Jis keičia mūsų elgseną ir santykį su aplinkiniais. Jau vien kalbėti šiomis temomis yra viena iš aktyvizmo formų.


Ką vizualusis menas jums reiškia kaip asmeniui (ne kaip profesionalui)?

______

Puikiai suprantu, kad kartais mums reikia apribojančių terminų, kai kalbame apie meną. Vis dėlto, nuoširdžiai sakant, kai man tenka patirti bet kokį (vizualųjį, garso ar kitokį) meną, niekaip negaliu atsikratyti konteksto ar žmonių aplink mane. Dėl to net nežinau, kaip tinkamai atsakyti į jūsų klausimą.

Kokį vaidmenį mene vaidina emocijos?

______

Tai priklauso nuo individualaus atvejo, bet, manyčiau, emocijos turėtų persipinti su santykių ir daiktų visuma, leisdamos jiems atviriau vystytis. Jei šios sąlygos mene neišpildomos, atsirandame ties egoizmo slenksčiu, o tai gali labai varginti.

Jeigu reikėtų pasirinkti tik vieną filmą, fotografiją ar kokį kitą vizualiojo meno egzempliorių, kas tai būtų?

______

Mano pasirinkimai ir skonis nuolat keičiasi. Jeigu man reikėtų kažką pasirinkti, pradėčiau nuo pačios pradžios, priešistorinių darbų, kurie galėtų būti aplink mus, bet dar nėra atrasti. Vien įsivaizdavimas, kad jie galėtų egzistuoti, turi kažkokios nesuprantamos ir nuostabios galios.



English version


International Nida Photography Symposium Nida2019 has included producer Adrian Onco in the program because cinema representative can inconspiciously unite the means of visual art in one continuous theme. During the festival visitors will have a chance to see the movie „General Report II“ and attend the discussion iniciated by the previosuly mentioned producer about activism in art. This time we take a look at visual art and Adrian‘s thoughts on it.


What topic (and why) did you choose to speak at this International Nida Photography Symposium?

______

The topic of my talk is “Pere Portabella: cinema beyond cinema”. It will be a conceptual tour around the work of this film director and everything that this work can detonate in my mind during my talk. I’ve chosen this topic because I work in his team and because I find his work really powerful and useful for our current critical situation.


What does activism in art mean to you?

______

Beyond the discussions around the term “activist art”, personally I just understand as art that which can enrich and expand our points of view, our ways of doing and the ways in which we relate to others. And for me, facing these issues, it is already a form of activism.

What does visual art mean to you personally (not as a professional but as a person)?

______

I understand sometimes we need terminological delimitations for talking, but, sincerely, when I experience any kind of art, say visual, sonic or other, I can not get rid of the context and the people around me, so I don’t know how to answer you adequately.

How important are emotions in art?

______

It depends on each case, but I believe emotions should be imbricated with a constellation of relations and things to allow them to develop in a more open way. If it is not in this way, we are on the risk of ego-ism, and this could be exhausting.

If you had to choose only ONE: a movie, a picture or any other example of visual art, what would it be? How does it look like? OR What movie or a photo was the most impressing to you? What was the one that you could never forget? Why?

______

My preferences change constantly, but, if I would need to choose something, I would start by the beginning, by those prehistoric works that could be around us but that haven’t been discovered yet. Just imagining them already has an unknown and wonderful power for me.