Tekstas: Judita Paužuolytė
Iliustracija: Jolanta Vareikaitė
Agnė Kučinskaitė – viena pirmųjų kalbintų Tarptautinio fotografijos simpoziumo Nida’19 dalyvių. Šiuo metu ji gyvena Londone, kur dirba nuotraukų redaktore bei laisvai samdoma fotografe. Agnė savo darbuose spėjo prabilti stipriais ir aktualiais tapatybės, identiteto klausimais, kurie buvo iškelti kiek neįprastoje aplinkoje, fotografuojant statybų aikštelės darbuotojus Londone bei Lietuvoje.
Kokia tema pasirinkote kalbėti šiame Tarptautiniame Nidos Fotografijos Simpoziume?
______
Pristatysiu fotografinį projektą „Constructs“ (liet. „Konstruktai“), kuriuo kėliau klausimus apie identiteto formavimą. Jį atlikau 2016-aisiais, lankydamasi statybų aikštelėse Londone ir Lietuvoje.
Ką Jums asmeniškai reiškia fotografija?
______
Pradėjau fotografuoti gana anksti, gal dešimties jau dariau tai intensyviai, tad užaugau su ja. Iš esmės fotografuodama stebiu ir, gal kiek paradoksalu, atsitraukiu nuo supančios aplinkos, netylančių klausimų. Man atrodo, kad per fotografiją aš įsisąmoninu, kas vyksta priešais.
Kiek fotografijose Jums svarbi emocija?
______
Itin. Visų pirma man labai svarbu, kiek padarytos nuotraukos perteikia žiūrovui tai, ką siekiu papasakoti. Nebūtinai turi būti ryški nuotaika, t. y. liūdna ar linksma, pakanka nuobodulio ar abstrakcijos. Vis dėlto visada tikslas yra bandyti atrasti kuo geresni ir aiškesnį būdą perteikti sumanymą auditorijai.
Taip pat kuriant man labai svarbi vidinė nuotaika. Anksčiau, prisiskaičiusi A. Kamiu ar E. Hemingvėjaus, labai romantizuodavau kūrybinį procesą, man atrodė, kad būtinas gilus liūdesys, butas aukštomis aptrupėjusiomis lubomis ir taurė raudono vyno rankoje. Dabar kūryba atrodo tiesiog darbas, kurį gali įkvėpti ir įkvepia įvairi nuotaika, kol esi atvira.
Kokios nuotraukos negalite pamiršti?
______
Tikrai nežinau! Pastaruoju metu mokausi neprisirišti ir nesureikšminti nei pavienių nuotraukų, nei bendrų projektų. Paleidus kiek lengviau daryti ir klysti.
Dabar dirbu ties projektu, kuriuo siekiu, kad nuotraukos pačios savaime susigadintų, pranyktų. Tokia laikinumo idėja, man atrodo, svarbi šiuo metu.
Ar fotografija išmokstama?
______
Manau, kad tikrai išmokstama – ar meninės fotografijos, ar komercinės, ar abiejų! Žinoma, visi esame skirtingų gebėjimų, užaugę įvairiose aplinkose, minėtieji elementai gali būti skirtingi... Bet man atrodo, kad taip tik geriau! Juk ir į darbus žiūrinčių žmonių yra įvairių ir kiekvienam nebūtinai tie patys dalykai kalba. Kaip ir visur, man atrodo, svarbiausia savo darbais neskaudinti, bet atvirai eiti į vidų, kūrybą.