Tekstas: Judita Paužuolytė
Iliustracija: Jolanta Vareikaitė
Tarptautinio fotografų simpoziumo NIDA‘19 dalyvis – šiuo metu tarp Šveicarijos, Lietuvos bei Prancūzijos įsikūręs fotografas bei menininkas Justinas Vilutis. Jo veikla neapsiriboja vienu rakursu, menininko kūryba orientuota į ardomąjį turinį, jo projektavimą bei fotografiją. Praktiniai darbai atspindi nemažą interesų ratą, jungiantį ne tik popkultūros simbolius kaip „Honey Boo Boo“, bet ir psichoanalizę bei dialektinį materializmą.
Kokia tema pasirinkote kalbėti šiame Tarptautiniame Nidos Fotografijos Simpoziume?
______
Simpoziume pristatysiu dalį savo darbų, kurių amplitudė driekiasi nuo komercijos ir kolaboracijų su „Nike“, Kenzo bei MIT iki asmeninių projektų kaip pornografinių abstrakcijų knyga „Pleiades“ bei tuo metu vyksianti mano paroda „Prospekto galerijoje“ Vilniuje, kuriai dabar ruošiu naują darbų ciklą. Pagrindinė pristatymo tema – Eroso bei Mašinos, jutimiškumo ir šiuolaikinių technologijų santykis, nuolat vyraujantis mano darbuose.
Ką Jums asmeniškai reiškia fotografija?
______
Negalėčiau sakyti, kad iš visų menų išskiriu fotografiją kaip man aktualiausią sritį. Verčiau rinkčiausi kiną bei muziką, nes jie suteikia daug daugiau galimybių plėtoti pasakojimus ir kontekstus. Todėl, kalbant apie fotografiją, mane domina nuotraukos, kurios gyvena ir už kadro ribų – kaip pasakojimo dalis arba savyje sukuriančios atskirą jo visatą.
Kiek fotografijose Jums svarbi emocija?
______
Emocija man svarbi tik tiek, kiek ji gali būti matoma nuotraukoje. Manęs nedomina tai, ką tuo metu jautė ar norėjo perteikti jos autorius, kur kas aktualesnis vizualinis aspektas. Nuotrauka savaime privalo patraukti išorine vaizdo galia, o ne funkcionuoti kaip pasakojimo iliustracija.
Jei reikėtų pasirinkti tik vieną nuotrauką, kurią galima būtų išsaugoti ir turėti, kokia ji būtų?
______
Mato Collishaw nuotrauka „Bullet Hole“, išskaidyta į 15 skirtingų fragmentų tarsi bažnytinis vitražas. Iš pradžių atsiveria kaip nenusakoma abstrakcija, beveik veikianti kaip Roršacho testas, ir primenanti moterišką lytį, vėliau išryškėja kaip galvos žaizdos nuotrauka patologijos vadovėlyje. „Bullet Hole“ sujungia sakralinį grožį ir smurto erotiškumą.
Kokie elementai, įgūdžiai, talentas sukuria profesionalų fotografą? Ar to išmokstama?
______
Talentas yra subjektyvus. Šiuo atžvilgiu verčiau remtis Samueliu Beckettu, rašiusiu „bandyti vėl, klysti vėl, klysti geriau“. Manau, kad viskas visuomet prasideda kaip klaida – neatitikimas, suteikiantis galimybę eiti toliau. Klaidos sukuria patirtis ir asmeninį stilių, to neįmanoma išmokti be praktikos. Kiekvienas gali netyčia padaryti gerą nuotrauką, tik ne kiekvienas gali ją atpažinti ir prireikus pakartoti.